Pavandenės piliakalnis
- Pavandenės piliakalniu taip pat vadinamas Šaukštelio piliakalnis Telšių rajone.
| Pavandenės piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai |
Pavandenės piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Molėtų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Joniškio seniūnija (Molėtai) | |
| Gyvenvietė: | Pavandenė (Molėtai) | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 5 | |
| Aikštelės apimtis, m | 40×37,5 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. pr. m. e. – I tūkstm. pradžia | |
| Žvalgymo metai | 1965 m., 1970 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 24037 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A871K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR632 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Pavandenės piliakalnis (arba Aukštakalnis) stūkso Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Pavandenėje. Pasiekiamas nuo plento 173 Molėtai–Pabradė, Grybėnuose ties mobilaus ryšio bokštu kairėje pasukus keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1,7 km, gale laikantis labiau kairės, pro sodybą, iki betoniniais blokais užtverto pravažiavimo per kanalą – yra 50 m į dešinę pietuose, kitapus kanalo.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Pravalo ežero pietiniame krante esančioje pelkėje (dabar melioruota, įrengti tvenkiniai). Aikštelė ovali, pailga vakarų–rytų kryptimi, 40×37,5 m dydžio, iki 2 m iškiliu viduriu. Joje rastos trinamosios girnos, žalvarinė įvija, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. 2–3 m žemiau aikštelės, šlaituose yra 1–2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 5 m aukščio, viršutinėje 2–3 m dalyje statinti.
Aikštelė apardyta arimų, dirvonuoja.
Senovės gyvenvietė
Į pietus ir pietryčius nuo piliakalnio buvusiose gretimose kalvelėse, apie 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė su iki 1 m storio kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos (sunaikinta XX a. 7 dešimtmečio viduryje, įrengiant tvenkinius). 0,4 ha ploto papėdės gyvenvietės dalis išliko tik į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už kanalo. [1]
Tyrimai
1965 m. ir 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [2] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kertuojos piliakalnis 11 km | Budrių piliakalnis 15 km | Paduobės piliakalnis 16 km |
| |||||||
| Bendžiukų piliakalnis 8 km |
|
Bogutiškės piliakalnis 19 km | |||||||||
| Baluošos piliakalnis 12 km | Abejučių piliakalnis 12 km | Baliulių piliakalnis 17 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Bernotas V., Daugudis V., Kudaba Č. Joniškio apylinkių įdomybės // Kraštotyra. Vilnius, 1970, p. 110-113.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 131 (Nr. 558).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.146
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 2, p. 126-127.
| ||||||