Pela
- Kitos reikšmės – Pela (reikšmės).
Pela | |
---|---|
Ilgis | 13,8 km |
Nuolydis | 359 cm/km |
Baseino plotas | 24,1 km² |
Vidutinis debitas | 1,81 m³/s |
Ištakos | Antininkai |
Žiotys | Ančia |
Šalys | Lietuva |
Pela – upė Lietuvoje, Šilalės ir Tauragės rajonuose; Šešuvies dešiniojo intako Ančios dešinysis intakas (Jūros upės baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 16010818. Prasideda Antininkų kaime, Juodgirio miško vakarinėje pamiškėje, 4,5 km į šiaurę nuo Bijotų[1]. Ištakų altitudė 140,8 m. Teka vingiuodama į pietus, žemupyje į pietryčius. Aukštupyje ir vidurupyje teka dirbamais laukais, medžiais apaugusiu slėniu, žemupyje - Kauprės, Šliūžinės ir Milžkapio miškais. Žemupyje srūva Šilalės ir Tauragės rajonų riba. Įteka į Ančią 32,3 km nuo jos žiočių, Milžkapio miške, į pietus nuo Simėnų kaimo, 3 km į pietryčius nuo Bijotų, ties abiejų rajonų riba. Įtekėjimo altitudė 91,2 m.
Intakai: Lyžena, Pužupis (dešinieji).
Vidurupyje upė užtvenkta, sudarytas Bijotų tvenkinys.
Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.
Gyvenvietės prie upės: Antininkai, Košiai I, Košiai II, Cipkiškiai, Poškakaimis, Bijotai, Kazokai, Dauba, Palyženis, Plingės, Keteriai, Simėnai.
Upėvardis bandomas sieti su žodžiais palios („užakusių ežerų pelkės, tyrumai“), latv. palas, paļas („pelkėtas ežero krantas“), latv. pali („potvynis, poplūdis“), latv. paleja („žemuma, slėnis“). Plg. dak. pala („bala, raistas, pelkė“), lot. pala („pelkė“) ir kt.[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
|