Pelkinis lakišius
| Bidens cernua |
|---|
 Pelkinis lakišius (Bidens cernua) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Mokslinis pavadinimas |
| Bidens cernua L. |
Pelkinis lakišius (lot. Bidens cernua, angl. Nodding beggarticks, Nodding bur-marigold, vok. Nickende Zweizahn) – astrinių (Asteraceae) šeimos lakišių (Bidens) genties žolinis augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip dviražis lakišius, titilija. Natūraliai paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Dažnas visoje Lietuvoje.
Nuo vaisių dyglių kilęs augalo lotyniškas pavadinimas. Lotyniškai bis – dusyk, dens – dantis; akuotai lyg dantys.
Ekologija
Auga pagrioviuose, paupiuose, paežerėse, pakrantėse, pelkių pakraščiuose, pakrančių krūmuose. Alpėse auga nuo 800 m aukščio.
Biologija
Tai vienmetis, 15-100 cm aukščio, gelsvai žalias žolinis augalas. Šaknis nedidelė, labai išsišakojusi. Stiebas status, beveik nuo pamato šakotas, raudonai rudas, plikas arba šiek tiek plaukuotas. Šakos priešinės. Lapai taip pat priešiniai, lancetiški, bekočiai, stambiai nelygiai dantyti, 5-10 cm ilgio.
Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Graižai nulinkę, stambūs, iki 1,5 cm skersmens, apgaubti dvieile daugialape skraiste. Jie išsidėstę po 1-3 šakų galuose ir viršūninių lapų pažastyse. Išoriniai skraistlapiai 5-9, žoliniai, žali, vidiniai kiaušiniški, rudai geltoni, per vidurį rudu arba juodu ruožu, kraštai plėneliniai, vienodo ilgio su žiedais. Žiedai purvinai geltoni, piltuviškai vamzdiški, dvilytiški. Kraštiniai žiedai liežuviški, belyčiai. Kuokeliai penki. Vaisiai pleistiški, iš šonų suploti, tribriauniai, geltonai rudi, 6–8 mm ilgio, viršūnėje keturi dygliai. Vienas augalas užaugina iki 250 vaisių, juos išnešioja gyvuliai, žvėrys, paukščiai ir žmonės. Augalas diploidinis, 2n = 24.
Naudojimas
Pelkinis lakišius naudojamas kaip vaistinis augalas. Jo nuoviro vonios tinka nuo įvairių išbėrimų ir vočių.
Žiedas
Sėklos
Nuorodos
- Pelkinio lakišio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org (anglų k.)
- Bidens cernua Nature Gate (anglų k.)
Literatūra
- Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 122 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 328–329 p. ISBN 5-417-00831-1