Peršėkė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Peršekė)
Apie kaimą žr. Peršėkė (kaimas).
Peršėkė
Peršėkė už Mergalaukio
Ilgis 57,4 km
Nuolydis 109 cm/km
Baseino plotas 542 km²
Vidutinis debitas 3,6 m³/s
Ištakos Obelija
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva

Peršėkė – upė pietų Lietuvoje, Alytaus ir Prienų rajonuose; kairysis Nemuno intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10010860. Išteka iš Obelijos ežero šiaurinės dalies Alytaus rajone[1]. Ištakų altitudė 109,3 m. Teka daugiausia dirbamais laukais, aukštupyje į šiaurės vakarus, vidurupyje - į šiaurės rytus, žemupyje - į rytus - šiaurę. Įteka į Nemuno kilpą 318,9 km nuo jo žiočių, ties Balbieriškiu. Įtekėjimo altitudė 46,9 m.

Intakai: Metelytė, Atesė, P - 7, P - 5, P - 3, P - 1, Varputys, Rudė I, Kamaria, Vaičiukupis, Dūmė (kairieji); O - 2, Vaisupis, Paežerėlė, Gulbė, Rudė III (dešinieji), P - 4, P - 2; Lydekinė (ištakos).

Peršekės baseine telkšo nemažai ežerų – Obelija, Metelys, Atesys, Angininkų ežeras. Būdingas slėnio plotis 200–300 m, slėnio šlaitų aukštis 9–12 m. Vagos plotis aukštupyje 3–5 m, vidurupyje ir žemupyje 6–8 m. Srovės greitis 0,2-0,4 m/s. Pavasariniai potvyniai trumpi, staigūs, vandens lygis žemupyje pakyla 3 m.

Peršėkė vidurupyje, ties Krokialaukiu, užtvenkta, sudarytas Krokialaukio tvenkinys[2].

Dalyje aukštupio vaga sureguliuota.

Upės aukštupys įeina į Metelių regioninį parką, žemupys – Nemuno kilpų regioninį parką.

Prie Peršėkės esančios didesnės gyvenvietės: Cigoniškiai, Parėčėnai, Remeikiai, Kumečiai, Angininkai, Krokialaukis (Alytaus raj.); Žiūronys, Sūkuriai, Mackiai, Žagariai, Kieliškas, Putrišiai, Geruliai, Balbieriškis (Prienų raj.).

Upėvardis kildinamas nuo šaknies perš-: pra-paršas, pro-perša, pra-perša („neužšalusi vieta lede, miško retesnė vieta“, plg. skr. पर्शान = parś-āna „praraja, bedugnė, tarpeklis“).[3]

Peršėkės aukštupys prie Cigoniškių
Pėsčiųjų tiltas per Peršėkę prie Balbieriškio kapinių


Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Peršėkė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 355 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+24-0=24 wiki spaudos ženklai).