Perkūnkiemis
| † 1972 Perkūnkiemis | |
|---|---|
  Perkūnkiemis | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |
| Respublika: |  Lietuva
|
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
|
| Savivaldybė: |  Elektrėnų savivaldybė
|
| Seniūnija: | Elektrėnų seniūnija |
| Panaikinimo data: | 1972 m. |
Perkūnkiemis (arba Perkūnakiemis) – buvęs kaimas Elektrėnų savivaldybėje, dabartinėje Elektrėnų miesto Lietuvos elektrinės teritorijoje.
Gyventojai
 | |||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | ||
|---|---|---|---|
| 37 | 65 | ||
| |||
Istorija
Seniau Elektrėnų vietoje, abipus Rungos upelio, gyvavo du bajorų kaimai – Perkūnakiemis ir Lekavičiai. Nuo XVII a. istoriniuose šaltiniuose minimas Perkūnakiemis buvo bajorų Virpšų ir Pacevičių kaimas (ilgainiui prie jų prisijungė ir Loibos), kitados įkurtas šalia Perkūnui skirtos šventvietės Gojaus miške ar ežero pakrantėje ir paveldėtas iš ankstesnių vietos gyventojų, galbūt net senosios religijos dvasininkų – žynių. Neatmestina galimybė, kad pastarųjų palikuonys yra Laimučių pavardę turintys krašto gyventojai.
Statant Elektrėnų jėgainę ir patvenkus Strėvos upę, apie 1960 m. kaimas užlietas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1959 m. | Pakalniškių apylinkė |
Pavadinimo kilmė
Perkūnakiemis, kitaip dar vadintas Perkūnkiemiu, pažodžiui reiškia Perkūno kiemą, kur sandas „kiemas“ reiškia kaimą arba gyvenvietę. Padavimai apie Perkūnakiemio pavadinimo kilmę yra unikali tekstų rinktinė apie Perkūną – lietuvių kariuomenės pagalbininką ir mūšio su kryžiuočiais ar švedais, įvykusio Perkūnakiemio apylinkėse, didvyrį. Sunkiausiu metu jis vienas sumušė visus priešus.
Gojaus miško, kitados priklausiusio Perkūnakiemio bajorams, pavyzdys pirmą kartą leidžia piešti senosios šventvietės, veikusios prie bajorų gyvenvietės, paveikslą. V–XII a. pilkapiai Gojaus miške leidžia spėti, kad galėjo būti ryšys tarp Perkūnui skirtos šventvietės (galbūt ąžuolo ar miško dalies) ir su mirusiųjų kultu susijusių priešistorinių laidojimo vietų. Neatmestina, jog Gojaus ryšys su mirusiųjų vėlėmis buvo pagrindinė arba viena svarbiausių miško sakralumo priežasčių.
Padavimuose apie Perkūnakiemį atspindėtą lietuvių ir švedų (variantuose – kryžiuočių) mūšio temą toliau plėtoja iki šiol istoriografijoje neišsakytas spėjimas apie tai, jog 1348 m. vasario 2 d. Strėvos mūšis tarp LDK ir Ordino kariuomenių galėjo vykti Elektrėnų apylinkėse – ten, kur Strėva kitados tekėjo per Anykštų ežerą, o šalia tyvuliavo tarpusavyje susisiekiantys Jagudžio, Puikino ir Dumbliuko ežerai. Taigi Strėva buvo plati. Perkūnakiemio fone dėmesį atkreipia ir faktas, jog mūšis įvyko vasario 2-ąją – tikslią tą dieną, kurią tradicinės kultūros atstovai iki šiol sieja su Perkūnu, ugnimi ir bitėmis.[1]
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Perkūnkiemis TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>