Petras Ciunis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Petras Ciunis
Petras Ciunis 1939.jpg

Gimė 1898 m. birželio 26 d.
Perlojoje, Varėnos apskr.
Mirė 1979 m. (~81 m.)
Vilniuje

Tėvas Antanas Ciunis
Motina Agafija (Barnatavičaitė) Ciunienė
Sutuoktinis(-ė) Teofilė (Čiburytė) Ciunienė
Vaikai

Algirdas Petras ir Laimutis Leonas


Veikla
Lietuvos kariuomenės karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas.

Žymūs apdovanojimai

Petras Ciunis (1898 m. birželio 26 d. Perlojoje, Varėnos apskr. – 1979 m. Vilniuje) – Lietuvos kariuomenės karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas.

Turinys

Biografija

1911-1915 m. mokėsi Trakų miesto mokykloje. 1915-1918 m. mokėsi Voronežo mokytojų seminarijoje (tuomet tai buvo Tartu universiteto filialas), kurią baigęs įgijo pradinės mokyklos mokytojo specialybę. Į Voronežą buvo evakuoti apie 1000 seminaristų iš Lietuvos. P. Ciunis dalyvavo „Saulės“ draugijos, „Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti“ veikloje. 1917 m. balandžio – gegužės mėn. P. Ciunis lankėsi Sankt Peterburge, kur rinko aukas lietuvių reikalui.

1918 m. birželio – rugpjūčio mėn. P. Ciunis tarnavo telefonistu Lugoje buvusio Rusijos armijos Peterburgo srities pasienio apsaugos pulko štabe.

1918 m. lapkričio mėn. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės I pėstininkų pulke. 1918 m. gruodžio mėn. su pulku perkeltas į Alytų, nuo 1919 m. vasario mėn. dalyvavo kovose su bolševikais.

1918 m. birželio mėn. priimtas į Karo mokyklą Kaune dėl reikiamo ankstesnio išsilavinimo ir kovų patirties. Karo mokyklos kursas buvo sutrumpintas iki 6 mėn. dėl karininkų trūkumo Lietuvos kariuomenėje. Ją baigęs (II laida) pėstininkų leitenanto laipsniu paskirtas į I pėstininkų pulką būrio vadu.

Nuo 1920 m. liepos mėn. P. Ciunis dalyvavo mūšiuose su lenkais ties Varėna, Valkininkais, Lentvariu ir Trakais. Aktyviems karo veiksmams aprimus P. Ciunis su daliniu saugojo demarkacinę liniją Musninkų-Širvintų-Giedraičių ruože.

Nuo 1921 m. rugpjūčio 19 d. P. Ciunis vedė užrašus, kurie tebesaugomi šeimos archyve. Juose lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir lotynų kalbomis aprašomi įvairūs „svarbumynai“: apkasai, poezija, pasaulio sporto rekordai, filosofų mintys, moterys, patriotinės dainos ir kita. Šiuo laikotarpiu P. Ciunis priklausė I pulko „Žaliojo dobilo“ (netekėjusių karininkų) draugijai.

1925 m. liepos 15 d. baigė Aukštųjų karininkų kursų bendrąjį skyrių (V laida). Ėjo ūkio kuopos, vėliau – mokomosios kuopos vado pareigas I pėstininkų pulke Ukmergėje. 1926 m. suteiktas kapitono laipsnis. 1933 m. perkeltas į Šaulių sąjungą, o 1935 m. – į Trakų komendantūrą Kaišiadorių komendanto padėjėju rikiuotei, 1939 m. – į II pėstininkų pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo II pėstininkų pulke 2-os kuopos vadu.

Lietuvos politikams priėmus TSRS ultimatumą Lietuvos kariuomenė buvo perorganizuota į Liaudies kariuomnę, o vėliau perorganizuota į 29-ąjį RA Šaulių teritorinį korpusą. 1940 m. rugsėjo 7 d. Petras Ciunis paskirtas Raudonosios armijos (RA) 259 šaulių pulko 1 bataliono 2 kuopos vadu. 1940 m. gruodžio mėn. perkeltas į RA 184-ąjį šaulių divizijos 619-ąjį artilerijos pulką, paskirtas chemijos tarnybos viršininku. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė. Vienintelis būdas išvengti trėmimo ir išbuožinimo buvo išdalinti didesnę dalį šeimos valdomo nekilnojamojo turto. 1941 m. birželio mėn. Petras Ciunis paskirtas RA 179-ąjį šaulių divizijos chemijos tarnybos viršininku.

Kilus Vokietijos-SSRS karui 1941 m. birželio 22 d., tos pačios dienos vakarą Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) pradėjo sukilimą prieš Bolševikus ir paskelbė atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę. Su RA 29-ojo ŠTK likučiais Petras Ciunis atsitraukė į Rusiją, dalyvavo mūšiuose ties Neveliu ir Velikije Lugi. 1941 m. rugpjūčio mėn. išsiųstas į karininkų tobulinimosi kursus „Bыстрел“ Solonečnogorske. Baigęs kursus 1941-1942 m. buvo Omsko karo mokyklos dėstytoju. Vėliau paskirtas 16-osios lietuviškosios divizijos chemijos tarnybos viršininku.

II Pasaulinio karo mūšiuose Petras Ciunis dalyvavo nuo 1943 m. vasario 21 d. kai Lietuviškoji divizija stojo į kovą Aleksejevkoje, 50 km į šiaurės rytus nuo Oriolo. Ten Lietuviškoji divizija gynėsi nuo Wermacht’o, vykdančio operaciją „Citadelė“ atakų (Kursko mūšis). Pirmomis mūšio dienomis Lietuviškoji divizija atrėmė nacių 383-ios pėstininkų ir 18-os Panzer divizijų puolimą. Fronto judėjimui pakeitus kryptį, Lietuviškoji divizija permesta į 1-ąjį Baltijos frontą. 1944 m. rugpjūčio 2 d. divizija pasiekė Šiaulius. Rugpjūčio viduryje naciai kontraatakavo su 900 tankų, bet Lietuviškoji divizija atsilaikė. Tai buvo vienas didžiausių tankų mūšių Pabaltyjyje. 1944 m. spalio 31 d. Lietuviškoji divizija buvo apdovanota Raudonоsios vėliavos ordinu už Žemaitijos „išvadavimą“ ir toliau dalyvavo karo veiksmuose Kuržemėje, Latvijoje.

1946 m. Petras Ciunis buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, paskirtas karinės katedros vyresniuoju dėstytoju medicinos fakultete. 1950 m. paleistas į atsargą (papulkininkis). Nuo 1950 m. spalio iki 1964 m. vadovavo Vilniaus sritinei bibliotekai (dabar – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka). 1951 m. gegužės mėn. biblioteka perkelta į tuometinės Vilniaus miesto 2-osios bibliotekos patalpas (Trakų g. 10), į vieną iš Vilniaus senamiesčio pastatų, kuriame pamažu buvo formuojami atskiri bibliotekos padaliniai. 1953 m. biblioteka reorganizuota į Vilniaus viešąją biblioteką. 1955 m. Minint 100-ąsias Adomo Mickevičiaus mirties metines, bibliotekai suteikiamas šio poeto vardas.

Petras Ciunis mirė 1979 m., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Apdovanojimai

Šeima

Tėvai – Antanas Ciunis ir Agafija (Barnatavičaitė) Ciunienė Seserys – Petronėlė, Marija, Elena, Malvina, Juzefa Žmona – Teofilė (Čiburytė) Ciunienė Sūnūs – Algirdas Petras ir Laimutis Leonas

P. Ciunio tėvai žemės neturėjo. Antanas Ciunis buvo gimęs Perlojoje, dirbo geležinkelio remonto ir priežiūros darbininku. Agafija Ciunienė buvo gimusi Paužalio kaime, Lydos apskrityje, šeimininkavo namuose. Sesuo Marija vos sulaukusi pilnametystės 1914 m. išvyko į JAV.

Šaltiniai

  • Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka (sudarytojai – V. Asevičius et al.) „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“, II tomas
  • [1] Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: