Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Petras Plumpa

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Petras Plumpa
Petras-Plumpa.jpg
„TSRS liaudies priešas“ Petras Plumpa

Gimė 1939 m. sausio 6 d. (78 m.)
Ratkūnuose, Suvainiškio apyl., Rokiškio apskr.

Veikla
Lietuvos disidentas, publicistas, religinis mąstytojas

Žymūs apdovanojimai

LLKS Šarūno Valentinavičiaus įrašas Vilniuje 2017-03-11

Turinys

Petras Plumpa (g. 1939 m. sausio 6 d. Suvainiškio vienkiemyje, Ratkūnų km., Panemunio valsčius, Rokiškio apskr.) - disidentas, publicistas, religinis mąstytojas.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Vladas Plumpa (1896 m. Suvainiškio parapijoje – 1960 m. gruodžio 18 d. Suvainiškio vienkiemyje. Tikra pavardė – Gasiūnas, priverstinai primesta proseneliui Mykolui 19 amžiaus viduryje). Karališkųjų valstiečių kilmės ūkininkas. Be lietuvių mokėjo rusų ir latvių kalbas. 1945 m. buvo suimtas ir ištremtas į Rusijos lagerius už tai, kad savo sodyboje globojo partizanus. Grįžęs į Lietuvą gyveno savo tėviškėje, dirbo kolchoze. Prosenelis Mykolas Gasiūnas-Plumpa (Vlado senelis), būdamas 50 metų, už pasipriešinimą pono Komarovskio valiai buvo 25-ms metams ištremtas į Sibiro katorgą;

— Konstancija Plumpienė (Balčiūnaitė, g. 1896 m. Baublių kaime, Panemunio valsčius – 1985 m. gegužės 11 d. Suvainiškio vienkiemyje). Ištekėjo už Vlado Plumpos 1921 m. Visą laiką buvo namų ūkio šeimininkė. Mėgo skaityti ir komentuoti Šv.Raštą.

Broliai — Albertas Plumpa (1923 m. birželio 12 d. Suvainiškio vienkiemyje - 2000 m. kovo 27 d. Rokiškyje). 1943 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, 1944 m. vasario mėn. įstojo savanoriu į gen. P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę, 1944 m. rudenį įsijungė į partizanų gretas, dalyvavo šturmuojant ir užimant Panemunio miestelį. 1945 m. buvo suimtas ir ištremtas į Rusijos lagerius, 1950 m. grįžo į Lietuvą. 1957 m. vėl buvo suimtas ir nuteistas 10 m. nelaisvės;
— Jonas Plumpa (1926 m. sausio 13 d. Suvainiškio vienkiemyje - 2005 m. gegužės 17 d. Panevėžyje). 1952 m. už antisovietinę propagandą buvo nuteistas ir ištremtas į Rusiją.
— Povilas Plumpa (g. 1932 m. sausio 16 d. Suvainiškio vienkiemyje). Gyvena Jonavoje.
Sesuo — Eugenija Plumpaitė (1922 m. balandžio 10 d. Naujasodžio km. - 2002 m. kovo 29 d. Pandėlyje). Pokaryje rėmė partizanus.

Žmona — Aldona Pluirienė (iki 1970-04-05 Kučinskytė, 1939 m. rugsėjo 5 d. Tauragėje – 1998 m. gruodžio 15 d. Vilniuje), žaliosios statybos technikė.
Duktė — Teresė Pluiraitė (Zdanevičienė, g. 1971 m. vasario 10 d. Kaune), medicinos seselė.
Sūnūs — Tomas Pluiras (g. 1972 m. rugsėjo 28 d. Kaune), statybininkas; — Tadas Pluiras (g. 1974 m. kovo 31 d. Kaune), krašto apsaugos karininkas.

Jaunystės metai

1946 m. Petras pradėjo lankyti Suvainiškio pradinę (vėliau - septynmetę) mokyklą, kurią 1954 m. baigė.

1954 m. įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, bendraudamas su tos organizacijos nariais suvainiškėnais, kurie mokėsi Pandėlio vidurinėje mokykloje - A. Susniu, Šulčiūte. Buvo leidžiamas nelegalus laikraštėlis „Laisvės balsas“, platinami lapeliai. Tuo laikotarpiu Petras kūrė eilėraščius, parašė apsakymą „Prie Nemuno" ir rašė romaną apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą „Kruvina pašvaistė“. 1955 m. Suvainiškio apylinkėje 10-ies egzempliorių tiražu padaugino atsišaukimą, kviečiantį kovoti prieš sovietų okupacinę valdžią.

Kovos keliu

Petrašiūnų elektrinės 80 m kaminas, ant kurio Petras Plumpa buvo iškėlęs Lietuvos vėliavą 1958-02-16.
Petras Plumpa iš Kauno atvykęs Vilniun derinti organizacijos „Laisvę Lietuvai“ 1958-03-09.

1956 m. jis išvyko į Šiaulius - mokytis aukštos įtampos monterio specialybės ir dirbti Šiaulių-Rekyvos elektrinėje. Būnant Lietuvos Statybos montavimo valdybos darbuotoju P. Plumpa buvo komandiruojamas atlikti aukštos įtampos remonto darbus Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos srityse. 1956 m. rudenį jis buvo komandiruotas darbui į Klaipėdos elektrinę, o 1957 m. vasarą - į Kauno šiluminę elektrinę.

Kaune Petras tapo aktyviu disidentu - rudenį jis dalyvo Vėlinių demonstracijoje ir pradėjo planuoti kitus veiksmus. Su bendraminčiais buvo įkurta nelegali organizacija “Laisvę Lietuvai”, kurioje jis pasirinko slapyvardį “Gaižauskas”. Lapkričio 14 d. ąžuolyne organizacijos nariai davė priesaiką kovoti už Lietuvos laisvę. Metų pabaigoje organizacja pagamino virš 200 antisovietinio turinio lapelių ir juos išplatino Kaune.

1958 m. vasario mėn. su bendraminčiu A. Susniu Petras pasigamino dar apie 200 tokių lapelių Vasario 16-osios išvakarėse Petrašiūnuose, ant elektrinės kamino, 80 metrų aukštyje, Petras iškabino Lietuvos Respublikos vėliavą. Kovo mėn. su A. Susniu buvo parašyta organizacijos “Laisvę Lietuvai” programa ir įstatai. Dalis teksto buvo padauginta 146 egz. tiražu.

Už visą šią veiklą P. Plumpa 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir 1958 m. liepos 31 d. su septyniais draugais nuteistas - P. Plumpa ir N. Gaškaitė gavo po 7 m. griežto režimo lagerio, o kiti - įvairiai. Petras buvo ištremtas į Mordoviją.

Lageriuose teko dirbti priverstinius darbus: krauti į sunkvežimius miško medieną, iškrauti iš vagonų rąstus ir anglis, dirbti plytinėje krovėju, kasti pamatus naujiems statiniams, gaminti ir dažyti baldus, dirbti lauko darbus ir kt. Lageriuose jis baigė vidurinę mokyklą, išmoko rusų ir latvių kalbas, pramoko lenkiškai, prancūziškai ir itališkai.

Paleistas iš lagerio 1965 m. kovo 13 d. sugrįžo į gimtinę, kur įsidarbino kolūkyje statybininku ir vairuotoju.

Kitas etapas

1966 m. rudenį Petras Plumpa išvyko iš Suvainiškio į Vilnių ir įsidarbino Santechninių darbų treste. Po kelių mėnesių turėjo iš Vilniaus išvykti, nes gyveno neprisiregistravęs.

1967 m. vasarą įsidarbino Kaune Gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje. 1968 m. susipažino su inžinieriais Algiu Palioku ir Jonu Gudeliu, kurie mokėsi pogrindinėje kunigų seminarijoje. Jie pasiūlė įsidarbinti "Žemprojekte" spausdintoju. Čia jis pradėjo nelegaliai rotaprintu dauginti krikščioniškus leidinius: katekizmus ir Tihamerio Totho knygutę „Jaunuolio būdas“ (3000 egz.), kurią išvertė filosofas Antanas Maceina.

Kadangi buvo teistas, todėl spausdintojo darbą turėjo apleisti. Todėl 1969 m. pavasarį jis nutarė pereiti į nelegalų gyvenimą, kad galėtų visą laiką skirti krikščioniškos ir patriotinės spaudos darbui.

1970 m. balandį po bažnytinės santuokos su Aldona Kučinskyje, reikėjo santuoką įregistruoti ir metrikacijos skyriuje. Nenorėdamas atkreipti valdžios dėmesį į save ir savo šeimą, rusiškame pase (išduotame Mordovijos lageryje), savo pavardę PLUMPA nelabai sunkiai pakeitė į PLUIRAS. Todėl ši dirbtinė pavardė tapo mano naujos šeimos nuosavybe, kurią vėliau paveldėjo ir jo vaikai.

Nelegalus gyvenimas

Kad KGB neturėtų preteksto stebėti Pluiro gyvenimą ir veiklą (nes buvusių politinių kalinių pasuose buvo speciali žymė) Petras gyveno niekur neprisiregistravęs.

1969 m. gavęs J. Gudelio ir A. Palioko pagamintą kopijavimo aparatą ERA, Petras padedant kun. Jonui Buliauskui, įsirengė darbo patalpą Raudondvaryje pas kun. Jono Lauriūno seserį Ievą Laurusevičiūtę.

Kunigas Jonas Buliauskas (1910-1987) dirbo Obelių bažnyčios vikaru, 1947 m. buvo suimtas ir nuteistas 10 nelaisvės. Į Lietuvą grįžo kaip invalidas, buvo paskirtas Linkuvos bažnyčios altarista. Kadangi dėl invalidumo negalėjo dirbti pastoracinio darbo, tai užsiėmė nelegalia veikla – religinės literatūros platinimu. Jis periodiškai duodavo pinigų ir Petro pragyvenimui, susitikdami slaptame bute Kaune.

Raudondvaryje Petras užsiėmė draudžiamos literatūros ir pogrindžio spaudos dauginimu - buvo padarytos kopijos tokių knygų, kaip A. Maceinos “Niekšybės paslaptis”, „Dievo avinėlis“, “Jobo drama”, J. Girniaus “Žmogus be Dievo”, “Lietuviško charakterio problema” ir kt.

1969 m. rudenį dauginimo įranga buvo perkelta į Kauną, į Marijos Vilkaitės butą. Čia buvo padauginta kun. St. Ylos “Ateitininkų ideologija”, A. Maceinos “Dievo avinėlis” ir kt. filosofiniai veikalai. 1970 m. kartu su felčeriu Povilu Petroniu Petras įsitraukė į maldynų spausdinimą sodyboje prie Zapyškio (Kauno raj.). Tie maldynai buvo platinami visoje Lietuvoje.

1971 m. vasarą dauginimo įranga buvo perkelta į Juozo Gražio butą Kaune, Kalniečių g. 113. Čia Petras gyveno ir dirbo, saugumo sumetimais neišeidamas iš buto po keletą mėnesių. Maisto ir darbui reikalingų medžiagų atnešdavo buto šeimininkas, padaugintas knygas išnešdavo ir įrišimu rūpinosi s. Monika Gavėnaitė, platino kun. Jonas Buliauskas. Čia Juozas Gražys davė padauginti ir Molotovo-Ribentropo pakto medžiagą, kurią po to Juozas įrišo ir platino.

Čia 1971 m., be įvairių knygų, buvo padaugintas Memorandumas SNO sekretoriui Kurtui Valdhaimui su 17 tūkst. Lietuvos gyventojų parašų, ir tų parašų kopijos. 1971 m. rudenį Petras nuvežė Memorandumą Maskvos disidentams, kurie perdavė jį užsienio žurnalistams, o 1972 m. balandžio mėn, jo tekstą paskelbė užsienio informacijos priemonės. Užsimezgė bendravimas su leidiniu ,,Chronika tekuščich sobytij“, kuriam teikė informaciją.

1972 m. Petras kartu su kun. Sigitu Tamkevičiumi pradėjo leisti Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką (LKBM). Slaptame bute Kaune (Kalniečių g. 113) buvo suredaguotas 1-sis LKBK numeris ir padauginti pirmieji šeši Kronikos numeriai - apie 600 egz. tiražu.

1973 m. vasarą Petras kartu su inž. Vytautu Vaičiūnu sumontavo dar vieną dauginimo aparatą Kauno raj., Šlėnavos kaime. Tačiau rudenį prasidėjusios kratos ir talkininkų areštai sustabdė darbus.

Antras areštas

KGB pastebėjo, kad Petras viešai bendrauja su kunigu Juozu Zdebskiu. Todėl 1972 m. KGB pradėjo intensyviai sekti, tikriausia tikėdama per Petrą susekti LKB "Kronikos" leidimą. Kartais, norint nuo seklių atsiplėšti ir patekti į slėptuvę (Kalniečių g. 113), tekdavo sugaišti pusę nakties.

Tuo metu jam teko palaikyti ryšius ne tik su Lietuvos dvasininkais, bet ir su Maskvos disidentais, kur vešdavo informaciją leidiniui „Dabarties įvykių kronika“ („Chronika tekuščich sobytij”). O namo parsivešdavo disidentų gautą literatūrą.

Tačiau KGB nesugebėjo "Kronikos" redakcijos susekti, todėl 1973 m. lapkričio 19-20 d, visoje Lietuvoje buvo atlikta apie 50 kratų, tame tarpe ir Petro šeimos bute. Tą dieną jis buvo ir suimtas.

1974 m. gruodžio mėn. vyko suimtųjų teismas, o Petras gavo dvigubai didesnę negu visi kiti suimtieji kartu.

KGB tardytojai teismui pateikė visą turimą informaciją ir apie Petro pavardę ir apie buvusį teistumą. 1974 m. pavasarį, iki teismo pradžios likus daugiau negu 6 mėnesiams, tardytojas T. Lazarevičius Petrui pareiškė, kad jis gaus dvigubai didesnę bausmę negu kiti suimtieji grupės nariai. Taip ir įvyko, nes politiniams kaliniams bausmės dydis buvo nustatomas vadovaujantis KGB direktyvomis. Politiniai teismai tebuvo tik vaidyba.

Antrojo kalinimo metu (1973-1981) Petras Plumpa kalėjo Permės srities 36-me ir 35-me lageriuose. Ten teko dirbti įvairius darbus: ceche gaminti elektrinių lygintuvų elementus, kūrenti lagerio katilinę, siūti brezentines darbo priemones.

1980 m. Petras buvo Permės teismo nuteistas kalėti Čistopolio kalėjime ligi bausmės pabaigos.

1981 m. pabaigoje baigęs priteistą bausmę jis buvo paleistas.

Sugrįžęs į Kulautuvą, kur gyveno Petro šeima – žmona su 3 vaikais, jis įsidarbino Kulautuvos tuberkuliozinėje sanatorijoje pagalbiniu darbininku: kūreno krosnis, rūpinosi vandens tiekimu. ir išbuvo tose pareigose iki 1989 m.

Sugrįžus į Lietuvą milicija (KGB nurodymu) jam vieneriems metams uždėjo griežtą karantiną: šiokiadieniais galėjo išeiti iš namų tik nuo 9 iki 18 valandos. Sekmadieniais – nuo 12 iki 18 val. Už nustatyto režimo pažeidimą grėsė kalėjimo bausmė.

Namo kaimynai buvo užverbuoti, todėl buvo stebimi pas jį atvažiuojantys automobiliai, užrašomi jų numeriai. Kaimyniniame bute gyveno KGB agentas, ten buvo įrengtas Plumpų buto pasiklausymas. Vėliau buvo įrengtos išorinės pasiklausymo priemonės naudojant specialius kristalus.

Esant nuolatiniam sekimui, nelegali veikla buvo sunkiai įmanoma, todėl 1985 m. KGB Kauno operatyvinis įgaliotinis porą kartų įspėjo Petrą, kad jie turi pakankamai medžiagos trečiai baudžiamajai bylai. Tačiau prasidėjus perestrojkai, KGB veikla suminkštėjo, todėl važiuoti į lagerius nebereikėjo.

Savoje Lietuvoje

Prasidėjus Sąjūdžiui įsijungė į katalikiškų ir politinių organizacijų veiklą, rašė spaudai.

1989 m. rugsėjo mėn. tapo „Caritas“ žurnalo atsakinguoju sekretoriumi. 1990 m. birželio-laikraščio mėn. – „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1991 m. spalio mėn. Kauno kultūros ir švietimo skyriaus inspektorius etikai.

1992 m. rugpjūčio 11 d. buvo paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi.

1993 m. sausio mėn. - LR Vyriausybės patarėjas religijų klausimais. 2001 m. kovo 1 d. atsistatydino iš užimamų pareigų.

1996 m. paskelbė dokumentą apie pavojus Lietuvai dėl Valstybės saugumo komiteto ir priešiškų Lietuvai jėgų veiklos.

2000 m. parašė Teisės instituto leidiniui ,,Lietuvos Respublikos konstitucijos komentaras” LR konstitucijos 40 ir 43 straipsnių išaiškinimus.

Įvertinimai

Bibliografija

KAI KURIE PETRO PLUMPOS TEKSTAI (1983-2016)

1. Gelbėkim Tėvynę ir save. 1986 m. (102 psl. Platinta pogrindyje).

2. Tikroji laisvė – dvasinė laisvė. 1989. (3 p., LIETUVOS POLITINĖS MINTIES ANTOLOGIJA III t.).

3. Adomo medis. 1990. (2 p. CARITAS).

4. Apie laisvę ir demokratiją. 2001. (3 p., Į LAISVĘ).

5. Keli epizodai. 2013. (4 p., VEIDAS)

6. Ar pasieksime pažadėtąją žemę?. 1991. (3 p., CARITAS)

7. Ar išliks lietuviai ir Lietuva? 2005. (7 p., BALTIJOS KELIAS)

8. Ateitį lems ne Iskarijoto, o Petro šalininkai. 1999. (3 p., SANDORA)

9. Atlaidai. 1991. (3 p., CARITAS)

10. Atsakymai į „Atodangų“ klausimus. 2003. (4 p., ATODANGOS)

11. Sąžiningi valstybės pareigūnai – amžini disidentai. 2013. (2 p., VAKARO ŽINIOS)

12. Atsakymai į Marijos Radijo klausimus. 2009. (3 p.)

13. Klerkai be reikalo neatsistatydina. 2001. (5 p., RESPUBLIKA)

14. Atsakymai į „XXI amžiaus“ klausimus. 2015. (3 p.)

15. Atsakymai „Respublikai“. 2009. (4 p.)

16. Šventosios Eucharistijos vaisiai. 2006. (28 p. savilaida, platinama nemokamai)

17. Ar sugrįšime į pagonybę?. 2002. (42 p. LIETUVOS AIDAS)

18. Piktosios dvasios ženklai. 2003. (28 p., savilaida, platinama nemokamai)

19. Pasaulio Viltis. 2005. (21 p., savilaida, platinama nemokamai).

20. Marija – besiskleidžianti Paslaptis. 2005. (12 p. savilaida, platinama nemokamai).

21. Šventasis Šarbelis. 2003. (32 p., savilaida, platinama nemokamai).

22. Buvo ne vien Kronika. 1992. (4 p., CARITAS).

23. Didieji dabarties švyturiai. 2014. (4 p., ATEITIS).

24. Dvasininkai ir politika. 2016. (3 p., VARPAS).

25. Dvi Nijolės. 2001. (5 p., Į LAISVĘ).

26. Atsakymai į „XXI amžiaus“ klausimus. 2008. (4 p.).

27. Gegužės 9-ji. 2005. (3 p.).

28. Krikščionis – gyvybės kultūros kūrėjas. 2006. (4 p., ATEITIS).

29. Iškrypėlių vaivorykštė. 2007. (1 p., XXI AMŽIUS).

30. Kodėl Vasario 16-ji? 2016. (1 p., TIESOS.LT).

31. Kova už žmogaus teises sovietinėje Lietuvoje. 2007. (8 p., VARPAS).

32. Ar gali Singapūro pavyzdys tikti Lietuvai? 2015. (3 p., ŠAUKSMAS).

33. Tikroji kultūra – širdies kultūra. 2006. (10 p., ATEITIS).

34. Kristaus vardas – Gailestingumas. 1990. (6 p., CARITAS).

35. Pogrindžio kunigas Virgilijus Jaugelis. 2005. (4 p., Paskaita Kulautuvoje).

36. Kur veda Dekalogas? 1990. (2 p., CARITAS).

37. Lagerių armėnai. 2013. (4 p., LR Seimo Armėnijos forumas).

38. Lagerių patirtis. 2007. (36 p., MARIJOS RADIJAS).

39. Laiškas redaktoriui. 1991. (2 p., N.ŽIDINYS).

40. Lietuviškoji kultūra. 1992. (1., LIETUVA PASAULYJE).

41. Linksmasis mokytojas. 1991. (2 p., CARITAS).

42. Meilė išradinga. 1992. (2 p., KATALIKŲ PASAULIS).

43. Meilės dovana. 2007. (3 p., ATEITIS).

44. Mįslingoji atgailotoja. 2009. (2 p., ATGAILOS KELIU).

45. Mūsų žaizdos. 1994. (1 p., CARITAS, nespausdintas).

46. Nematomoji Kronikos pusė. 2002. (5 p., N.ŽIDINYS).

47. Pasiaukojimas. 1990. (3 p., CARITAS).

48. Šv.Kristoforo gimnazistų klausimai. 2012. (5 p., BERNARDINAI.LT).

49. Krikščioniški pasvarstymai. 1995. (6 p., APŽVALGA).

50. Politiški pasvarstymai. 1995. (4 p., APŽVALGA).

51. Pradiniai klausimai [Sąjūdžio komisijai]. 2008. (9 p.).

52. Sąjūdžio mokykla – esmingiausias Atgimimo reiškinys. 2008. (8 p., Konferencija Kaune).

53. Istorinis sakvojažas. 2014. (1 p., ARTUMOS žurnalui).

54. Ateitininkijos uždaviniai 21-mo amžiaus priešaušryje. 1990. (4 p., AF Konferencijoje).

55. Šventieji. 1990. (2 p., CARITAS).

56. Tamsioji pasaulio pusė. 2014. (6 p., ATEITIS).

57. Tautos gyvybė. 1991. (2 p., CARITAS).

58. Grėsminga Rytų-Vakarų poliarizacija. 2007. (4 p., ATODANGOS, VARPAS).

59. Vaikų smauglys. 2007. (4 p., ATEITIS).

60. Kova už žmogaus teises. 2003. (9 p., paskaita KAM, Pabradė).

61. Pasaulietis liudija Kristų. 1994. (2 p., AF Kongresui).

62. ASS būklė ir užduotys. 2003. (4 p., Pranešimas Kongresui).

63. Sendraugių misija ir problemos. 2002. (6 p.).

64. Atsakymai ATEIČIAI. 2015. (3 p., ATEITIS, 3).

65. BUONASERA. 2013. (3 p., ATEITIS).

66. Prie kapo. 2014. (2 p., DUKSTYNA).

67. Ateitininkų veiklos vingiai. 2007. (5 p.).

68. Apie sektas. 2014. (2 p., Atsakymas moksleivėms).

69. Ideologinė Ateitininkijos būklė. 1997-2008. (10 p.).

70. Imigracijos perspektyvos. 2015. (2 p., ATEITIS).

71. Ateitį kuria solidarumas su mažaisiais. 1997. (5 p., Konferencija Palangoje).

72. Paskaita Kauno TV. 1991-9-13. (2 p .).

73. Maldos grupė sovietiniame lageryje. 2005. (3 p., Konferencija Klaipėdoje).

74. Ateitininkų ideologija moksleivio gyvenime. 2007. (9 p., Paskaita MAS).

75. Pabaigos pradžia. 2015. (4 p., TIESOS.LT).

76. Pamąstymai apie „Ateitį“. 2003. (10 p.).

77. Pirminė religija. 2007. (9 p., Paskaita Kaune).

78. Ateitininkų vaidmuo šiandieninėje visuomenėje. 2002. (3 p.).

79. Tamsioji pasaulio pusė. 2014. (5 p., ATEITIS).

80. Žurnalui „TaPati“. 2015. (5 p.,).

81. Tautinė kultūra – religijos duktė. 2007. (13 p., Paskaita Kaune).

82. Tautiškumas kaip katalikiškumo išraiška. 2006. (3 p., Paskaita ateitininkams).

83. Tikroji kultūra – širdies kultūra. 2006. (3 p., Paskaita at. studentams).

84. Dekalogo šauklys. 2015. (2 p., Mūšios parkas).

85. Dvasinė ekologija. 2010-2011. (27 paskaitos–160 p., MARIJOS RADIJAS).

86. Jėzaus Širdis. 2007. (2 paskaitos-20 p., MARIJOS RADIJAS).

87. Kopimas į Rožyno kalną. 2007. (11 p., MARIJOS RADIJAS).

88. Visų Pauliaus laiškų aptarimas. 2008-2009. (26 paskaitos-206 p., MARIJOS RADIJAS).

89. Teresė misionierė. 2007. (3 p., MARIJOS RADIJAS).

90. Apie dvasinę Lietuvos būklę. 2009. (7 p., Mūšios parkas).

91. Dėl valstybinės religijų reikalų tarnybos. 2001. (1 p.).

92. Konfesinė tolerancija Lietuvoje. 1994. (3 p., LKDP konferencija).

93. Tiesos žodis melo pasaulyje. 2012. (3 p., LR Seime).

94. Neginkluotos kovos pergalė. 2011. (4 p., Panevėžys).

95. Rezoliucija dėl kun.J.Zdebskio žūties išaiškinimo. 2015. (1 p., LR Seime).

96. Sovietmečio katalikai pradėjo tai, ką turėtų užbaigti ateitininkai. 2005. (5 p., At. studentams).

97. Vasario 16-ji. 2013. (4 p., Ateitininkams Panevėžyje).

98. Žvilgsnis į ateitį. 1994. (60 p., Išleido Panevėžio ateitininkai).

99. Naujoji evangelizacija. 1991-1992. (42 p., GYVENIMAS ŠVIESOJE, 1991-1992).

100. Sausio 13. 2016. (2 p., MARIJOS RADIJAS).

101. Vasario 16-ji. 2016. (4 p., MARIJOS RADIJAS).

102. Kovo 11-ji. 2016. (5 p., MARIJOS RADIJAS).

103. Apie kun. J. Zdebskį. 2009. (4 p., MARIJOS RADIJAS).

104. Laidos ateitininkams.2007-2008. (19 p., MARIJOS RADIJAS).

105. Apie Bažnyčios ir valstybės santykius. 2011-2012. (70 p., MARIJOS RADIJAS).

106. Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose. 1983. (5 p., RŪPINTOJĖLIS, nr.19).

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: