Petras Skaringa

Petras Skaringa


Gimė	1911 m. lapkričio 27 d. Biržų apskrityje, Saločių parapijoje, Žižmių kaime
Mirė	† 1997 m. (~86 m.) Lygumuose

Tėvas	Juozapas Skaringa
Motina	Filomena Margytė

Veikla	Linkuvos gimnazijos, Lygumų vidurinės mokyklos matematikos mokytojas

Išsilavinimas	Pasvalio progimnazija, Linkuvos gimnazija
Alma mater	1932 m. Kauno kunigų seminarija, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas

Petras Skaringa (g. 1911 m. lapkričio 27 d. Biržų apskrityje, Saločių parapijoje, Žižmių kaime - 1997 m. birželio 11 d. Lygumuose) — Linkuvos gimnazijos ir Lygumų vidurinės mokyklos matematikos mokytojas.

Biografija

Petras Skaringa gimė 1911 m. Biržų apskrityje, Saločių valsčiuje - 1997 m. birželio 11 d. Lygumuose. Petro Skaringos tėvai Kiburių valsčiaus valstiečiai. Pertas lankė Mockūnų pradžios mokyklą, vėliau – Pasvalio progimnazijos 4 klases. Baigęs įstojo į Linkuvos 5 klasę. 1929 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, o 1932 m., įstojęs į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą, ekonomijos skyrių, įgijo ekonomisto specialybę. 1937 m. pradėjo dirbti Lietuvos banko Šilutės skyriuje.

Karo metais dirbo Lietuvos banko Kauno, vėliau Švenčionėlių skyrių kredito inspektoriumi. Nuo 1942 m. rudens – Panevėžyje dėstytoju prekybos mokykloje dėstė ekonomikos ir prekių mokslus.

Nuo 1944 m. teko dirbti valstybinėje Joniškėlio plytinėje vyr. buhalteriu, o 1945 m. pradėjo dirbti dėstytoju Joniškėlio Laukų ūkio technikume, kur dėstė geometriją ir braižybą.

1947 m. persikėlė gyventi į Linkuvą, mokytojauja Krupavičių pradinėje mokykloje. 1947 m. buvo pakviestas dirbti į Linkuvos gimnaziją dėstyti matematikos. Nuo 1952 iki 1989 metų dirbo Lygumų vidurinėje mokykloje dirbo matematikos ir braižybos mokytoju. Ilgą laiką vadovavo aviamodelistų būreliui, sėkmingai su mokiniais dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse varžybose.

1965-1966 m. vadovavo vakariniam, o vėliau neakivaizdiniam jaunimo mokymui.

Mirė 1997 m. birželio 11 d. palaidotas Lygumų kapinėse.

Mokinių ir kolegų prisiminimuose mokytojas išliks kaip geras, doras, sąžiningas, mylintis žmones ir gyvenimą, kaip labai darbštus, reiklus, supratingas pedagogas, sugebantis neaiškius dalykus paversti aiškiais ir suprantamais. Jis visada buvo kupinas tikėjimo šviesia nepriklausomos Lietuvos ateitimi.

Niekad neberasim atgal kelužio
Nebegrįžta niekad kūdikio dalia
Paskutinį kartą žydinčiam gegužy
Mūsų vardą mūrai tyliai pakartos...

Išsiilgsim juoko, vakaro rasoto
Ir žvaigždučių šokio mėlynam danguj,
Ką tik buvo laimė, gal būt nežinota
Juk sapnuos jaunystė nuostabiai žavi...

Daugel kartų seks dar pasaką žvaigždutės
Ir žydės alyvos taip baltai baltai,
Tik dienų ūpeliai nutekėję jūron,
Vis kartos: „Sugrįžti kelio neradai“...