Petras Vaitiekūnas (1891)
| Petras Vaitiekūnas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1891 m. spalio 29 d. Kikonys, Rusijos imperija |
| Mirė | † 1946 m. gegužės 22 d. Jonava, Lietuvos TSR |
|
| |
| Motina | Klebonas, politikas. |
Petras Vaitiekūnas (1891 m. spalio 29 d. Kikonyse, Rusijos imperija – 1946 m. gegužės 22 d. Jonavoje, Lietuvos TSR) – kanonų teisės licenciatas, Jonavos klebonas (1927–1942), Jonavos miesto burmistras (1937–1940).
Biografija
Gimė 1891 m. spalio 29 d. Kikonyse. 1907–1910 m. privačiai mokėsi vaistininku Vilniuje, 1911–1914 m. – Kauno kunigų seminarijoje, 1917–1918 m. studijavo Petrogrado dvasinėje akademijoje. 1914 m. dirbo subdiakonu Panevėžyje, 1915 m. – diakonu Vašokėnų dvare netoli Troškūnų. Provincijoje toliau mokėsi privačiai ir laikė egzaminus. Lietuvą okupavus vokiečiams, pasitraukė į Rusijos gilumą, toliau privačiai tęsė mokslus ir Petrogrado seminarijoje laikė egzaminus.
Kunigu įšventintas 1916 m. Peterburge ir paskirtas į Veližo mokyklą kapelionu. Apie 1918 m. paskirtas Kvėdarnos vikaru. Čia jis tapo vienu iš aktyviausių naujo gyvenimo propaguotojų ir kūrėjų. 1920 m. buvo perkeltas į Kauną. 1920–1921 m. ėjo Švč. Trejybės parapijos vikaro pareigas, kartu dirbo ir kapelionu bei tikybos mokytoju Kauno mokyklose. 1921–1923 m. dėstė tikybą ir kapelionavo Kauno 8-ojoje lenkų mokykloje. 1923 m. paskirtas Žaliojo kalno bažnyčios rektoriumi, 1924–1926 m. – Žemaičių vyskupijos kurijos notaru.
1927 m. liepos 28 d. paskirtas į Jonavą dėstyti tikybą ir kapelionu Jonavos progimnazijoje. 1927–1942 m. Jonavos parapijos klebonas. Dėstė tikybą progimnazijoje, rūpinosi miestelio ir parapijos kultūrine veikla, bažnyčios remontu ir rekonstrukcija, pasižymėjo kaip sumanus ūkio reikalų žinovas. 1937–1940 m. išrinktas Jonavos burmistru. Bolševikams okupavus Lietuvą, išvyko į Panevėžį, kurį laiką gyveno Baisogaloje ir buvo altarista, 1943 m. paskirtas kapelionu į Krakių progimnaziją, 1944 m. – Bukonių parapijos administratoriumi.
„Kaip niekas kitas iki tol Jonavoje, išvystė įvairiapusę veiklą, kokios iki tol miestelis nežinojo, skiepijo lietuvybę nutautėjusiame krašte“. P. Vaitiekūno iniciatyva vietoje senos varpinės (nugriauta 1934–1935 m.) Jonavos bažnyčiai pristatyti du bokštai, bažnyčios viduje pastatytas naujas choras, ji gražiai išdekoruota, kartu sutvarkyti šventovės požemiuose esantys Kosakovskių giminės palaidojimai, įrengta kripta. 1936 m. birželio 21 d. Jonavoje suruošė Tautos šventę. Kunigas buvo šaulių globėjas. Nugriautos stačiatikių cerkvės vietoje burmistro kunigo P. Vaitiekūno iniciatyva pradėtas statyti didžiulis pradžios mokyklos rūmas, į kurį mokykla persikėlė 1940 metais. Klebonaudamas Jonavoje turėjo galimybę dalyvauti Eucharistiniame kongrese Kartage (1930 m.) ir Dubline (1932 m.), lankėsi Jeruzalėje (1933 m.), lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (1939 m.). Mirė 1946 m. gegužės 22 d. palaidotas tėviškėje, Papilių kaimo kapinėse.[1]
Lieteratūra
- Jonavos krašto žmonės. – Jonava : Linotipas, 2000. – P. 183–184.