Petrešiūnų piliakalnis

Petrešiūnų piliakalnis
Kiti pavadinimai	Petrešiūnų piliakalnio su gyvenviete piliakalnis
Lokalizacija
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė:	Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija:	Kriaunų seniūnija
Gyvenvietė:	Petrešiūnai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m	4–4,5
Aikštelės apimtis, m	48×29
Naudojimo laikotarpis	I tūkstm. pr. m. e. – I tūkstm. pradžia
Žvalgymo metai	1949 m., 1972 m.
Tyrimo metai	1909–1910 m., 2003 m.
Registrinės savybės
Statusas	Paminklas
Tipas	Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas	5624
Objekto kodas iki 2005-04-19	A558K1P
Objekto kodas iki 1990-12-28	AR937
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda	Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda	Žemėlapis
Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Petrešiūnų piliakalnis stūkso Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Petrešiūnų kaimo. Pasiekiamas iš kelio Kriaunos–Jūžintai pro Lašus, už 1,3 km nuo paskutinių Lašų sodybų, ties antru didesniu kelio posūkiu į vakarus pavažiavus pro sodybą į dešinę vakarų kryptimi 150 m.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Audros kairiojo kranto slėnio atšakos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi, 48×29 m dydžio, smailesniu šiauriniu galu. Pašlaitėje piliakalnis buvo apjuostas 3 m pločio, 2 m gylio grioviu, kuris aptiktas tyrimų metu. Šlaitai statūs, 4-4,5 m aukščio, išskyrus 15 m aukščio šiaurės rytuose.

Piliakalnis apardytas ariant, vakarinis šlaitas nukastas žvyrui. Jis dirvonuoja, aikštelės pakraščiuose auga paskiri medžiai.

Senovės gyvenvietė

Aplink piliakalnį, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 22900 m².

Tyrimai

1909-1910 m. Liudvikas Kšivickis ištyrė visą aikštelę - apie 915 m². Kultūrinio sluoksnio storis pakraščiuose siekė iki 1,2 m. Čia buvo supiltas pylimėlis. Centrinę aikštelės dalį juosė 5-8 m pločio, iki 1 m gylio griovys. Kultūriniame sluoksnyje aikštelės pakraščiuose aptikti akmenų grindiniai, buvę dviem horizontais: tankesni - labiau paviršiuje ir padriki - arčiau įžemio. Rasta titnaginių gremžtukų, akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalių bei išgrąžų, galąstuvų, molinių svorelių; kaulinių smeigtukų, kabliukų, adiklių, ylų, strėlių; geležinių ylų, peilių, pjautuvėlis, kabliukas, žalvarinių smeigtukų dalių, sidabro gabalėlis, lygios ir brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų ir kt. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

1949 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas.

2003 m. Andra Simniškytė piliakalnio vakarinėje papėdėje ištyrė 16 m², aptiko kultūriniu sluoksniu su brūkšniuota ir lygia keramika užpildytą 3 m pločio, 2 m gylio griovį. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 168

Кживицкий Л.. Последние моменты неолитической эпохи в Литве // Сборник в честь семидесятилетия Дмитрия Николаевича Анучина. Москва, 1913, с. 302, 303, 306-309, 310-316.

• Krzywicki L. Piłkalnia pod wsią Petraszunami // Rocznik towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie. Wilno. 1914. T. V, p. 1–27.
• Krzywicki L. 1957. Na Żmudzi // Wspomnienia. Warszawa. T. I, p. 424-425.
• Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 46.
• Sagan L. 1936. Materiały osteologiczne z piłkaln Żmudzkich // Wiadomości archeologiczne. Warszawa. T. XIV, p. 178-179.
• Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 22-23.