Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus Debye

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alfred Nobel.png
Piteris Džozefas Viljamas Debijus
angl. Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus Debye
ol. Petrus Josephus Wilhelmus Debije,
Debye.jpg

Gimė 1884 m. kovo 24 d.
Mastrichtas
Mirė 1966 m. lapkričio 2 d. (82 m.)
Itaka, Niujorko valstija

Veikla
Nyderlandų ir JAV fizikas ir chemikas
Sritis Vienas kietojo kūno teorijos kūrėjų.

Žymūs apdovanojimai

1936 m. Nobelio chemijos premijos laureatas


Vikiteka Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus DebyeVikiteka

Piteris Džozefas Viljamas Debijus (angl. Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus Debye, ol. Petrus Josephus Wilhelmus Debije, 1884 m. kovo 24 d. Mastrichtas1966 m. lapkričio 2 d. Itaka, Niujorko valstija), Nyderlandų ir JAV fizikas ir chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.

Biografija

1905 m. baigė Acheno aukštąją technikos mokyklą, 1908 m. Miuncheno universitetą. 1911 m. ir 1920-1927 m. Ciuricho, 1912 m. Utrechto, 1913-1920 m. Getingeno, 1927-1933 m. Leipcigo universitetų profesorius. 1934-1939 m. Kaizerio Vilhelmo fizikos instituto direktorius. 1940 m. emigravo į JAV. 1940-1950 m. Kornelio universiteto Itakoje profesorius.

Daugelio akademijų ir mokslo draugijų narys.

Veikla

Vienas kietojo kūno teorijos kūrėjų. Jį domino kristalų šilumos laidumas, molekulių sandara, atomo teorija. 1912 m. pasiūlė kietojo kūno, kaip izotropinės tamprios terpės, modelį. Suformulavo šiluminės talpos dėsnį (Debijaus šiluminės talpos dėsnis). Pradėjo vartoti būdingosios temperatūros, vadinamos Debijaus temperatūra, sąvoką. Išplėtojo dielektrinių kristalų šilumos laidumo teoriją ir dipolinę dielektrikų teoriją. 1913 m. numatė, kad kristalo gardelės virpesiai difuziškai sklaido rentgeno spindulius. Sukūrė smulkiakristalių medžiagų sandaros tyrimo metodą, pagrįstą rentgeno spindulių difrakcija (Debijaus ir Šererio metodas). 1923 m. paaiškino Komptono reiškinį. 1926 m. pasiūlė magnetinio aušinimo metodą. 1932 m. atrado ultragarsinę šviesos difrakciją. 1923 m. kartu su E. Hiukeliu išplėtojo stipriųjų elektrolitų teoriją. Tyrė polimerus.

1936 m. jo veikla įvertinta Nobelio chemijos premija.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: