Pieštukas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pieštukas
Pieštuko gamyba. Viršutinė eilutė rodo pieštuko gamybos iš monolitinio grafito eigą, o apatinė eilutė - rodo pieštukų gamyba naudojant šerdis, presuotas iš grafito (ar kitokio pigmento) ir molio mišinio

Pieštukaspiešimo ir rašymo įtaisas, sudarytas iš nusmailintos piešiančios šerdies ir apvalkalo. Kai kada apvalkalo gali ir nebūti (visas pieštukas, kaip vientisa šerdis). Piešiant pieštuku, šerdis ant popieriaus palieka savo daleles, kurios matomos kaip pieštuko pėdsakai. Apvalkalas paprastai medinis, tačiau šiais laikais gali būti ir plastikinis.

Rašikliai

Viduramžiais dažniausiai buvo naudojami švino ir sidabro, šiais laikais – juodi grafitiniai pieštukai.

Grafito pieštuko šerdis gali būti iš gryno vientiso grafito (pirmieji grafitiniai pieštukai buvo būtent tokie) arba iš grafito ir molio mišinio.

Spalvinių pieštukų šerdelės nudažytos ne grafitu, o spalvotu pigmentu.

Piešimo technika pieštukams artimos kreidelės.

XX a. daugelyje sričių (išskyrus dailę) pieštukus pakeitė kiti piešimo ir rašymo įrankiai – flomasteriai ir tušinukai.

Pieštukų rūšys

Žinomesnės pieštukų rūšys:

Populiariausi grafito storiai milimetrais: 0,3, 0,5, 0,7, 0,9, 1,1 ir 1,6.

Etimologija

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Pieštukas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Lietuvišką terminą pieštukas sukūrė kalbininkas Jonas Jablonskis.

Skirstymas

10H 9H 8H 7H 6H 5H 4H 3H 2H H F HB B 2B 3B 4B 5B 6B 7B 8B 9B
Kiečiausias Vidutinis Minkščiausias
Tonas JAV Pasaulis
#1 = B
#2 = HB
#2½ * = F
#3 = H
#4 = 2H

Istorija

Jau Plinijus Vyresnysis rašė apie mažus švino diskus, kurie buvo naudojami linijoms braižyti, bet ne rašyti ar piešti. Iš tiesų „švino pieštukas" visada buvo grafitinis. Būtent iš šio mineralo buvo ir yra gaminami pieštukai.

1565 m. Britanijos rašytiniuose šaltiniuose, Kamberlendo kalvose buvo aptiktas didelis grafito telkinys. Žmonės manė, kad rado švino sulfido ir tik XVIII a. pabaigoje chemikas Karlas Vilhelmas Šėlė (Carl Wilhelm Scheele) įrodė, kad menama švino rūda iš tiesų yra visai kitokia medžiaga. Jis ją pavadino grafitu (iš graikiško žodžio, reiškiančio raštą).

Grafitas yra daug minkštesnis už deimantą, bet taip pat yra tam tikros formos anglis ir visiškai nenuodingas.

Grafitas iš Kamberlendo šachtos buvo naudojamas paprasčiausiems pieštukams gaminti. Kai atsargos ėmė sekti, eksportuoti iškaseną buvo uždrausta grasinant mirties bausme. Šio „juodojo aukso" trūkumas pakėlė jo kainą tarptautinėje rinkoje iki 200 frankų už svarą. Kartu grafito ir iš jo pagamintų pieštukų kokybė prastėjo dėl įvairių priemaišų. Tik būdama monopolininkė D.Britanija galėjo išlaikyti tokias aukštas kainas.

Vokietijoje pieštukai pirmą kartą minimi 1644 m. artilerijos karininko užrašų knygutėje. Šteino kaimelyje prie Niurnbergo pirmieji amatininkai, gaminę pieštukus su grafito šerdimi, atsirado 1719 m.

1758 m. ten apsigyveno stalius vardu Kasparas Faberis, po trejų metų taip pat pradėjęs pieštukų gamybą. Anksčiau, norint pasinaudoti gabalėliu grafito, jį reikėdavo apvynioti juostele arba suspausti tarp dviejų pagaliukų, o Kasparas pirmasis sugalvojo pagaminti grafito šerdį ir įdėti ją į patikimą medinį apvalkalą. K. Faberio produkcija buvo paklausi, gerai perkama Niurnbergo turguje. Nuo tada beveik tris šimtmečius jau devynių šios šeimos kartų atstovai tobulina tokį, regis, paprastą daiktą kaip pieštukas.

1851 m. Lotaras Faberis sugalvojo šešiabriaunį medinį korpusą grafitui, kad pieštuko padėtis rašant ant pasvirusio paviršiaus būtų stabilesnė. Jis ne tik pradėjo gaminti šešiabriaunius pieštukus, bet ir įvedė tam tikrus pieštukų ilgio, skersmens ir kietumo standartus, kuriuos priėmė dauguma kitų gamintojų. Tokia pieštukų forma ir šiandien yra pagrindinė. Be to, verslininkas mechanizavo gamybą, fabrike pradėjęs naudoti garo mašinas. Ypatingą kedrų medieną vokiškiems pieštukams specialiai veždavo iš Floridos. Be to, L. Faberis sudarė sutartį su Sibiro rūdynu, iš kurio į jo fabriką buvo tiekiamas pirmarūšis grafitas. Dėl viso to pieštukai buvo brangūs, bet svarbiausia jam buvo kokybė.

Ambicingasis verslininkas pasiekė tikslą: pradėjo gaminti geriausius pieštukus, išgarsėjusius visame pasaulyje. Jais rašė J.V.Gėtė (J.W.Goethe), Faberio pieštukais žavėjosi Vincentas van Gogas (Vincent van Gogh), draugams girdamas jų puikią juodą spalvą.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 66% (+5641-45=5596 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius – 34% (+2930-0=2930 wiki spaudos ženklai).