Pietų Sudano autonomija

Pietų Sudano autonomija حكومة جنوب السودان Ḥukūmatu Janūbi s-Sūdān
← 1972 – 2011 →
Valstybė:	Sudanas
Administracinis centras:	Džuba
Vilajos:	10 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Gyventojų:	8 260 490 (2008)
Plotas:	619 745 km² ({{{plotasmetai}}})

Pietų Sudanas buvo Sudano administracinis teritorinis vienetas, autonomija dabartinės Pietų Sudano Respublikos teritorijoje, egzistavęs 1972–1983 m. ir 2005–2011 m.

Raida

Autonominis regionas įkurtas 1972 m. Adis Abebos sutarimu, kuris pabaigė Pirmąjį Sudano pilietinį karą. Juo trims pietinėms Sudano provincijoms buvo suteikta autonomija, vėliau įkurti vykdomosios valdžios (Aukščiausioji vykdomoji taryba) ir įstatymų leidybos (Liaudies regioninė asamblėja) organai.

Po 11 metų, 1983 m. autonomija buvo panaikinta Sudano prezidento Gafaro Nimeirio, kas inspiravo Antrąjį Sudano pilietinį karą. 2005 m. sausio 9 d. buvo pasirašytas naujas taikos susitarimas, kuriuo autonomija atkurta. Jos pirmasis prezidentas John Garang de Mabior tais pačiais metais žuvo lėktuvo katastrofoje.

Autonomijoje buvo atmesta islamu pagrįsta šarija, kuri turėjo įtaką Sudano teisei, greta arabų, valstybinės Sudano kalbos, regionine kalba tapo anglų, padaryta daug kitų svarbių pakeitimų. Autonomijos valdžioje buvo viena partija – SPLAM, ir iš esmės įsitvirtino dinkų etnokratija.

2011 m. sausio 9-11 d. įvyko referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės. Remiantis jo rezultatais, 2011 m. liepos 9 d. autonominis regionas tapo nepriklausoma Pietų Sudano valstybe.

Administraciniai vienetai

Pietų Sudanas (mėlynas) Sudano sudėtyje 2006 m.

Autonomijos įkūrimo laikotarpiu 1972 m. Pietų Sudaną sudarė trys didelės provincijos:

• Bahr al Gazalis
• Ekvatorija
• Aukštutinis Nilas

1976 m. Autonomijoje įvykdyta administracinė reforma, kurios metu provincijų skaičius padvigubėjo: nuo Bahr al Gazalio atskirta Ežerų vilaja, nuo Aukštutinio Nilo – Džonglėjus, o Ekvatorija padalinta į Rytų ir Vakarų dalis.

2005 m. atkūrus autonomiją, iki jos egzistavimo pabaigos, Pietų Sudaną sudarė 10 valstijų (vilajų), kurios tapo ir nepriklausomo Pietų Sudano administraciniais vienetais:

• • Šiaurės Bahr al Gazalis
  • Vakarų Bahr al Gazalis
  • Varapas
  • Ežerai
  • Centrinė Ekvatorija
  • Rytų Ekvatorija
  • Vakarų Ekvatorija
  • Aukštutinis Nilas
  • Džonglėjus
  • Vienybė

Vadovai

Pirmojo laikotarpio autonomijos vadovai buvo tituluojami Aukščiausios vykdomosios tarybos prezidentais, o antrojo laikotarpio – vyriausybės prezidentais.

• 1972–1978 Abel Alier;
• 1978–1979 Joseph Lagu;
• 1979–1980 Peter Gatkuoth;
• 1980–1981 Abel Alier;
• 1981–1982 Gismalla Abdalla Rassas;
• 1982–1983 Joseph James Tombura;
• 2005 John Garang de Mabior;
• 2005–2011 Salva Kiir Mayardit.