Pietryčių indėnų gentys
| Ikikolumbinės Amerikos regionas: Pietryčiai (Southeast) | |
|---|---|
| |
| Šalis | JAV (Florida, Džordžija, Šiaurės Karolina, Alabama, Luiziana, Misisipė, Tenesis, Pietų Karolina) |
| Tautos | apalačiai, čerokiai, seminolai, krikų konfederacija, kado konfederacija ir kt. |
| Kultūros | Misisipės kultūra |
Pietryčių gentys arba Pietryčių kultūros pagal etnografinę klasifikaciją yra tautos gyvenusios JAV Pietryčiuose ir palei dabartinę šiaurės rytų Meksikos sieną, kurios turėjo bendrų kultūrinių bruožų. Kartais ši grupė jungiama į stambesnį Rytų Amerikos miškų (angl. Eastern Woodland) regioną.
Kultūra ir istorija
Daugelis pietryčių genčių (išskyrus kai kurias pakrantės tautas) vertėsi daugiausia žemdirbyste, maistui augino kukurūzus, aguročius ir pupas. Joms buvo būdingi ir panašūs tikėjimai, kurganų statymas. Daugelis Pietų kultui būdingų tikėjimų buvo paplitę ir Vudlendo gentyse, greičiausiai per X a. dominavusią Misisipės kultūrą.
XIX a. pradžioje, Indėnų perkėlimo laikotarpiu, daugelis Pietryčių genčių JAV federalinės vyriausybės buvo prievarta perkeltos į Indėnų teritoriją[1], tačiau nemažai jų išliko ir gyvena tradicinėse savo žemėse.
Tarp žinomiausių pietryčių genčių yra: apalačiai, čerokiai, seminolai.
Nuorodos
- ↑ "People and Events: Indian Removal, 1814-1858." PBS: Resource Bank. (tikrinta 2010-06-11)
| ||||||||||||||
| ||||||