Pijus Bukšnaitis
Pijus Bukšnaitis | |
---|---|
| |
Gimė | 1881 m. spalio 9 d. Laukiniškė, Jankų valsčius, Šakių apskritis |
Mirė | † 1967 m. liepos 28 d. Niujorkas |
| |
Veikla | vargonininkas, chorvedys, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas, JAV lietuvis
|
Pijus Bukšnaitis (1881 m. spalio 9 d. Laukiniškėje, Jankų valsčius, Šakių apskritis – 1967 m. liepos 28 d. Niujorke, JAV) – vargonininkas, chorvedys, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Iš pradžių muzikos mokėsi pas Griškabūdžio vargonininką B. Bendoraitį, lankė Veiverių mokytojų seminariją, vėliau gyvendamas Rusijoje, tęsė mokslą Žitomiro mokytojų seminarijoje (Ukraina), nuo 1902 m. lankė kunigo Gruberskio muzikos kursus Plocke (Baltarusija).
1899–1904 m. vargonininkavo Aleksandrijoje (Voluinės gubernija), nuo 1904 m. Lietuvoje, Skriaudžių parapijoje, vaikus mokė dainuoti, organizavo jaunimo chorus. Už dalyvavimą revoliucinėje veikloje 1905 m. iš vargonininko pareigų atleistas ir ištremtas iš Lietuvos.
Pabėgo į JAV ir apsigyveno Brukline. Gavo darbo banke, įsitraukė į visuomeninę veiklą, taip pat vadovavo chorams, rengė koncertus ir statė operetes. 1915 m. su K. Strumskiu iš anksčiau gyvavusių chorų suorganizavo operetės chorą, kuris dainavo net 34-iuose operečių spektakliuose, daug gastroliavo po lietuvių kolonijas. P. Bukšnaitis ir dainuodavo operečių spektakliuose. [1]
Daug nuveikė kaip žurnalistas, vertėjas, sukūrė operečių libretų. JAV 1906–1909 m. bendradarbiavo leidiniuose „Kova“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Tėvynė“, „Lietuva“, redagavo laikraštį „Keleivis“. 1912–1918 m. – satyros ir humoro žurnalo „Tarka“, 1934–1937 m. savaitraščio „Vienybė“ redakcijos narys. [2]
Nuo 1909 m. Lietuvių socialistų sąjungos sekretorius, 1918–1920 m. Amerikos Lietuvių centrinio komiteto sekretorius, dirbo Lietuvių skautų sąjungoje.
Kūrė ir vertė eilėraščius, dainas, parašė libretus M. Petrausko operetėms „Velnias išradėjas“ ir „Šventoji naktis“ (1915 m.). Parašė komedijas „Mulkiai ir mulkinyčios“, „Literatas“, „Kajetonas“ ir kt. Išvertė į lietuvių kalbą keletą operečių ir operų libretų. Sukūrė solo dainų: „Razbaininkų daina“, „Vedu lankon bėrą žirgą" ir kt.
Bibliografija
- Revoliucinės giesmės: revoliucinių dainų rinkinys, 1908
Šaltiniai
- Pijus Bukšnaitis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 77 psl.