Pilvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pilvė
Pilvė Pilviškiuose
Pilvė Pilviškiuose
Ilgis 55,5 km
Nuolydis 68 cm/km
Baseino plotas 329,8 km²
Vidutinis debitas 1,94 m³/s
Ištakos Girininkai I
Žiotys Šešupė
Šalys Lietuva

Pilvė – upė Lietuvoje, Kauno, Prienų rajonuose, Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio rajone; Šešupės dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 15010410. Prasideda Kauno rajone, Girininkų I kaime, Girininkų miško rytinėje pamiškėje, 9,5 km į vakarus nuo Garliavos[1]. Ištakų altitudė 75,7 m. Teka į pietvakarius, aukštupyje Kauno ir Prienų rajonais, toliau - Kazlų Rūdos savivaldybe. Srūva per Kazlų Rūdos miškus (Girininkų, Šališkių, Kliniškių, Marackų, Gudelių, Ąžuolų Būdos miškai); smarkiai vingiuoja. Vidurupio pabaigoje, pasukus į vakarus, teka šalia žuvininkystės ūkio tvenkinių, pačiame žemupyje teka Vilkaviškio rajonu daugiausia dirbamais laukais. Įteka į Šešupę Pilviškiuose (154,6 km nuo Šešupės žiočių). Įtekėjimo altitudė 37,9 m.

Intakai: Kunigupis, Didžiupis, Plaušinė, Meškinė, Klampis, Vabalkšnė (kairieji); Bartupė, Rūdupis, P - 2 (dešinieji).

Vidurupyje upė užtvenkta, sudarytas Pilvės-Vabalkšnės tvenkinys.

Pačiame aukštupyje, dalyje vidurupio ir dalyje žemupio vaga sureguliuota.

Slėnio plotis 20–60 m. Pilvės debitas vidurupyje (ties Senažiške): vidutinis – 1,03 m³/s, maksimalus – 20,2 m³/s, minimalus – 0,007 m³/s (vasarą) iki 0,001 m³/s (žiemą)[2]. Dalis vidurupio įeina į Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinį.

Didesnės gyvenvietės prie Pilvės: Byliškės (kolektyviniai sodai), Papilvis (kolektyviniai sodai), Mažosios Zariškės (kolektyviniai sodai), Jūrės GS, Čečetai, Mažoji Senažiškė, Šalniškė, Smalinpetis, Bebruliškė, Griešiai, Pliopliai, Antanavas, Užuoganai, Vaitai, Pilviškiai.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio pilvė („dumblas, dumblynė“)[3].

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Pilvė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 381 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 53% (+1754-0=1754 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 47% (+1530-0=1530 wiki spaudos ženklai).