Pinigai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.

Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės apskaitos įrašai.

Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje šalyje yra įstatymiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.

Turinys

Atsiradimas ir istorija

Pinigai kaip universalus mainų matas atsirado siekiant supaprastinti prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo daromi iš brangiųjų metalų.

Seniausios žinomos monetos buvo nukaldintos apie 700 m. pr. m. e. Lydijoje (dabar – Vakarų Turkija),- šioje senovės valstybėje jos gamintos iš vadinamojo elektrumo, t. y. tam tikro aukso ir sidabro lydinio.

Pirmieji popieriniai pinigai atsirado XI a. Kinijoje, Song dinastijos laikotarpiu.[1]

Pinigų rūšys

Šiuolaikinių pinigų rūšys:

  1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.
  2. Popieriniai pinigai – banknotai.
  3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.
  4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.
  5. Elektroniniai pinigai

Popieriniai pinigai

Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma. Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:

  • už juos visuomet galima įsigyti prekių;
  • valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t. y., paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;
  • valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone, t. y., pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.

Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:

  1. būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs)
  2. patvarūs (geros kokybės popierius)
  3. vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės)
  4. turi būti dalūs, deramai apsaugoti nuo klastojimo.

Patarlės

Šaltiniai

  1. Kenneth Pletcher. The History of China. Rosen Pub Group, 2010, p. 165
  2. V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos“ VII t. Kaunas 1938.
  3. Sudarytojas: Eustachijus Karaliūnas. 3000 patarlių ir priežodžių. „Židinio“ leidykla, Vilnius, 1991. 7 psl.
  4. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2541 (539) fondas.
  5. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 410 psl.
  6. 6,0 6,1 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  7. Kazimieras Šaulys. Juodžiūnų tarmė. Rankraštis, atšviestas Adelaidės Pensininkų Klubo 1988. 454 psl.
  8. Kėdainiai.
Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas pinigas
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Pinigai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: