Piotras Fiodorovičius Aleksejevas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Piotras Fiodorovičius Aleksejevas

Gimė 1813 m.
Sankt Peterburgas
Mirė 1870 m. (~57 m.)
Cholmogorai, Archangelsko gubernija

Veikla
pedagogas, poetas, dainų autorius

Alma mater Tartu universitetas

Turinys

Piotras Fiodorovičius Aleksejevas (rus. Петр Федорович Алексеев, 1813 m. Sankt Peterburgas1870 m. Cholmogorai, Archangelsko gubernija) – pedagogas, poetas, dainų autorius, vertėjas.

Biografija

Mokėsi Peterburgo gimnazijoje, 1834-1838 m. Tartu universitete valstybės išlaikomas studijavo kameralistiką, vėliau mediciną, tačiau mokslų nebaigė. Universitete dalyvavo 1829 m. įsteigtos rusų studentų korporacijos „Rutenija“ veikloje.

Studijų metais uždarbiavo dėstydamas rusų kalbą privačiuose Tartu pensionuose. 18391861 m. (kitais duomenimis 1841–1861 m.) Varšuvos mokslo apygardos mokyklų, 1861–1864 m. Archangelsko gimnazijos, 1864–1868 m. Šiaulių vyrų gimnazijos lotynų kalbos mokytojas. 1869 m. suteiktas valstybės patarėjo rangas ir išleistas į pensiją. [1]

Literatūrinė veikla

Pirmoji poetinė kūryba susijusi su korporacija „Rutenija“. Žurnaluose eilėraščius pradėjo spausdinti 1838 m. N. Grečo ir F. Bulgarino žurnale „Tėvynės sūnus ir Šiaurės archyvas“ (Сын отечества и Северный архив) išspausdinti eilėraščiai „Aušra“ ir „Mano žvaigždė“. 1839 m. almanache „Ryto žvaigždė“ (Утренняя звезда) išspausdintas eilėraštis „Lakštingala“, o žurnale „Tėvynės užrašai“ (Отечественные записки) – Frydricho Šilerio baladės „Der Taucher“ vertimas „Naras“ (Водолаз). Rinktinę „Lyriniai eilėraščiai ir pasakos“ (Лирические стихотворения и сказки) teigiamai įvertino žurnalas „Tėvynės sūnus“. Tačiau romantinę poemą „Mel-Dona“ (Мель-Дона) Visarionas Belinskis įvertino pašaipiai.

Didžioji dalis vėliau parašytų eilėraščių išliko, bet neišleista.

Bibliografija

  • Лирические стихотворения и сказки. Тарту, Heinrich Laakmann [Въ Типографїи Г. Лакманна], 1840.
  • Мель-Дона, Варшава, 1841.
  • Современный голос к славе и чести русских ратников. Петербуг, 1854.
  • Неувядаемый плющ на гроб в бозе почившего государя императора Николая I. Петербург, 1859.
  • На совершеннолетие его императорскаго высочества государя наследника цезаревича Николая Александровича. Петербург, 1859.
  • Голос всеобщей народной признательности его императорскому государю Александру II. Петербург, 1861

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: