Pipiliai
Mezoamerikos istorija |
Mezoamerikos priešistorė |
Ikiklasikinė Mezoamerika (Olmekai) |
Klasikinė Mezoamerika: |
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai |
Poklasikinė Mezoamerika: |
Pipilai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskanai, Čičimekai |
Meksikos užkariavimas |
Meksika, Centrinė Amerika |
Mezoamerikos regionai |
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė |
Pipiliai - indėnų tauta gyvenanti Salvadoro vakaruose. Kalba nahuatlių kalbos dialektu, pipil. Atsikėlę iš centrinės Meksikos, nors mitologija yra artimesnė Majų mitologijai, kurie yra artimiausi kaimynai.
Istorija
Pipilių tėvynė yra Centrinė Meksika, kur jie atsikėlė iš šiaurės drauge su kitomis nauatlių kalba kalbančiomis gentimis. Apie X a. pipiliai migravo į pietus palei dabartinės Meksikos ir Gvatemalos Ramiojo vandenyno pakrantes. Galiausiai jie apsigyveno teritorijoje, apimančioje Gvatemalos pietvakarinę ir Salvadoro vakarinę dalį. Pipilių kaimynai rytuose buvo cutuchiliai, šiaurėje - čorčiai, o rytuose - lenkai.
Pipiliai sudarė labiausiai į šiaurę nutolusią kultūrinio Mezoamerikos regiono - Centroamerikos - tautą. Su savimi jie atsinešė daug naujovių, būdingų Centrinei Meksikai ir toltekų kultūrai (pavyzdžiui, dievo Šipe Toteko kultą), bet vietoje labai daug perėmė iš majų.
Pipiliai sukūrė du stambius politinius darinius. Vienas jų buvo su sostine Iskintepekėje (dab. Gvatemalos teritorijoje), o kitas - Kuskatlane (Salvadoro teritorijoje).
1524 m. Pedro de Alvarado siekė užkariauti pipilius. Čia pasipriešino Kuskatlanas, vadovaujamas karvedžio Atlakatlio, ir laikėsi iki 1528 m. Galiausiai pipiliai buvo nukariauti, o jų sostinėse įkurti miestai Eskintla ir San Salvadoras.
Gvatemalos pipiliai iki mūsų dienų visiškai išnyko, tuo tarpu Salvadore jie išlaikė kalbą, kultūrą bei tapatybę ir turi stiprią įtaką Salvadoro kultūrai.
Nuorodos
Centroamerikos tautos ir valstybės | |
---|---|
Iskintepekė | Kuskatlanas (Pipiliai) | Pajaki (Čorčiai) | Nachočanas (Lenkai) | Subtiabai | Nikarao | Čorotegai |
|