Pirčiupiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirčiupiai
Pirciupiu motina.jpg
„Pirčiupių motina“

Pirčiupiai
54°23′49″N 24°57′22″E / 54.397°N 24.956°E / 54.397; 24.956 (Pirčiupiai)Koordinatės:54°23′49″N 24°57′22″E / 54.397°N 24.956°E / 54.397; 24.956 (Pirčiupiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Valkininkų seniūnija
Gyventojų: 75 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Pir̃čiupiai
Kilmininkas: Pir̃čiupių
Naudininkas: Pir̃čiupiams
Galininkas: Pir̃čiupius
Įnagininkas: Pir̃čiupiais
Vietininkas: Pir̃čiupiuose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PirčiupiaiVikiteka

Pirčiupiai (anksčiau Pirčiupis) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, prie Rūdninkų girios, prie kelio Vilnius-Alytus, apie 8 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų. Pro kaimą teka Pirčiupio upelis, už kilometro įtekantis į Merkį. Seniūnaitijos centras.

Stovi „Pirčiupių motina“ (1960 m., 5,5 m aukščio, granitas). Kaime yra užeiga ir viešbutis „Pirčiupių užeiga“. Rytinė kaimo dalis buvo žinoma kaip Senieji Pirčiupiai, vakarinė – Naujieji Pirčiupiai.

Turinys

Istorija

Pirčiupiai minimi jau XVI-XVII a. ir buvo įsikūręs prie kelio į Gardiną. Jo apylinkėse mėgo medžioti LDK kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais. Kurį laiką čia dar veikė Ryto pradinė mokykla, o ją uždarius vaikus lietuviškai savo iniciatyva mokė mokytojas Astaška.

Po II pasaulinio karo kaimas atstatytas. 1960 m. buvo pastatytas skulptoriaus G. Jokūbonio ir architekto V. Gabriūno paminklas, liūdinti „Pirčiupių motina“, kuriam 1963 m. suteikta Lenino premija. Memorialinėje sienelėje iškaltos 119 aukų pavardės. Nuo 1960 m. veikė Pirčiupių kaimo muziejus, sulaukdavęs 300–500 lankytojų per metus. Tačiau 2000 m. jis buvo likviduotas, o 2002 m. muziejaus pastatas privatizuotas. Išlikusi ekspozicijos dalis perkelta į Vilnių.

1968 m. Pirčiupiuose įvyko unikalios varžybos – pirmosios greiderininkų varžybos Lietuvoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201939 m.  ? Trakų apskritis
~1960 m. Rūdninkų apylinkė Šalčininkų rajonas
1995 Valkininkų seniūnija Varėnos rajono savivaldybė


Pirčiupių tragedija

1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių [3]. Išsigelbėjo 39 gyventojai[4]. Tik po savaitės, birželio 11 d., fašistai leido Valkininkų klebonui J. Bardišauskui palaidoti aukas. Tragedijai atminti 1947 m. buvo pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų buvo pastatyta daugiau, tačiau juos sunaikino sovietai.

Tragedijos tema 1981 m. buvo sukurtas A. Grikevičiaus filmas „Faktas“ (scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius). Poetas Justinas Marcinkevičius tragedijai atminti parašė poemą „Kraujas ir pelenai“.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[5] 1978 m.[6] 1986 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
105 139 118 114 102 75



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Pirčiupiai OpenLayers žemėlapyje
Pirčiupiai TSRS topografiniame žemėlapyje[8][9].


Šaltiniai

  1. Pirčiupiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 92.
  4. Lietuvos žinios, 2010-06-04. Tarp dviejų ugnių. 14 psl.
  5. Pirčiupis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 859 psl.
  6. Pirčiupiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 8 psl.
  7. Pirčiupiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 384 psl.
  8. Pirčiupiai maps.vlasenko.net
  9. Pirčiupiai loadmap.net
  • Pirčiupis. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 471 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: