Mezija
| Mezija lot. MOESIA | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė: |  Romos imperija
| |||
Mezija (lot. Moesia, Moesiarum, gr. Μοισία, Μυσία) – senovės kraštas ir Romos provincija Pietryčių Europoje, tarp Dunojaus žemupio ir Balkanų (Trakijos). Dabar Mezijos teritorijos dalys priklauso šiaurinei Bulgarijai, pietrytinei Rumunijai, Makedonijai ir pietrytinei Serbijai. [1]
Geografija
Mezijos ribos vakaruose ėjo Drinos upe, šiaurėje – su Dunojumi, rytuose – su Juodąja jūra, kurios pakrantėse klestėjo graikų įkurtos Odeso, Tomų, Kalačio, Istro ir kiti kolonijos. Etninė regiono sudėtis buvo labai mišri – čia gyveno trakai, dakai, ilyrai. Regiono pavadinimas kilo nuo mezų - trakiškai ar dakiškai kalbančios genties.
Istorija
Iki romėnų įsigalėjimo apie 82-44 m. pr. m. e. vietos gentis valdė Dakijos karalystė, todėl regiono įjungimas į Romos imperiją susijęs su Dakų karais. 29–27 m. pr. m. e. kraštą nukariavo Krasas, ir taip įkurta provincija. 86 m. Mezija buvo suskirstyta į dvi provincijas: Aukštutinę Meziją (lot. Moesia Superior) su sostine Viminaciume ir Žemutinę Meziją (lot. Moesia Interior), kurias skyrė Ciabraus upė.
Iš Mezijos romėnai vykdė tolimesnius užkariavimus prieš dakus, kol 106 m. nukariavo jų karalystę už Dunojaus ir ten įkūrė Dakijos provinciją. Po to, kai 271 m. šią provinciją romėnai buvo priversti atiduoti gotams, imperatorius Aurelianas perkėlė visus Dakijos kolonistus į pietus nuo Dunojaus, t. y. į Meziją. Jie apgyvendinti centrinėje Mezijos dalyje, todėl tarp Aukštutinės ir Žemutinės Mezijos įkurta Aureliano Dakijos provincija.
III a. pabaigos administracinių reformų metu Mezija dar labiau suskaidyta. Po jų senąją Mezijos provincijos teritoriją sudarė 6 provincijos:
- Aukštutinė Mezija padalinta į Pirmąją Meziją (lot. Moesia Prima, su sostine Viminaciume) ir Dardaniją;
- Aureliano Dakija padalinta į Paupio Dakiją (lot. Dacia Ripensis) ir Viduržemio Dakiją;
- Žemutinė Mezija padalinta į Mažąją Skitiją ir Antrąją Meziją (lot. Moesia Secunda).
Aukštutinė Mezija, Makedonija, Epyras, Achaja ir Kretos sala sudarė stambesnį administracinį teritorinį vienetą - Dakijos dieceziją. Tuo tarpu Žemutinė Mezija priskirta Trakijos diecezijai.
IV a. Mezijoje apsigyveno gotai, VI a.– VII a. – slavai. Provincija panaikinta VII a., kuomet ją užkariavo bolgarai.
Žymūs žmonės
Mezijoje gimė:
- 214 m. – Romos imperatorius Klaudijus Gotas,
- apie 390 m. – Durostore, (dab. Silistra, Bulgarija) Romos karvedys Flavijus Etijus, įveikęs Atilos vadovaujamus hunus Katalauno lankų mūšyje 451 m.
| |||||||||||||
Šaltiniai
- ↑ Mezija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 12 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||