Placebas
- Apie J. Ivanauskaitės romaną žiūrėkite – Placebas (romanas).
Placebas[1] – tariamas vaistas, kuris, manoma, neturi tiesioginio poveikio gydant sveikatos sutrikimą (ligą). Placebo išvaizda, kvapas ir skonis yra tokie patys, kaip ir tikrų vaistų (siekiant, kad pacientai ar tiriamieji negalėtų jų atskirti). Placebas labiausiai naudojamas klinikiniuose tyrimuose tiriant vaistų poveikį.
Termino istorija
Placebo lotynų kalba reiškia „Aš pamaloninsiu“ ir atėjo per klaidingą Biblijos 116 psalmės frazės vertimą, kuri iš tikro turėtų būti „Eisiu priešais Viešpatį“. Lotyniškai Vulgatos atitinkama eilutė skamba taip: „placebo Domino in regione vivorum“ (Ps 114, 9). Viduramžių katalikiškoje liturgijoje taip pradėdavo vakarines pamaldas už mirusiuosius. XIX a. pradžioje terminas prigijo medicinoje reikšdamas „labiau palengvinantis nei naudingas“, kaip aiškinta 1811 m. išleistame medicininiame žodyne.
Placebo efektas
Nors ir neveikdamas tiesiogiai, per psichologinę būseną placebas gali pagerinti ligonio savijautą ar net ir iš tiesų padėti gydyti ligą (placebo efektas). Toks placebo efektas nėra būdingas tik placebui, jis yra bet kokio medicininio gydymo dalis. [2]. Paprastai skiriant placebą ligoniui nepasakoma, jog vaistas tiesiogiai neveiksmingas, tačiau būsena gali pagerėti net jei ir tai pasakoma. [3]. Medikai teigia [4] jog „Svarbu išskirti garbingą, sąmoningą placebo naudojimą. Bandymai parodė, jog placebo efektas labai didelis. Jo naudojimas deramomis aplinkybėmis turėtų būti skatinamas“. Dažnai prirašomas placebas yra nuo pervargimo skiriami vitaminai. Daugiausia placebas padeda nuo skausmo, depresijos ir pervargimo, nors aprašytas jo teigiamas poveikis daugeliui kitų ligų. Priklausomai nuo ligos, šiam poveikiui jautrūs nuo maždaug 35 % [5] iki 56 %[6] visų žmonių. Jei pasireiškia, placebo efektas nėra trumpalaikis - kai kurioms ligoms jis gali tęstis ne vienerius metus.[7]. Placebas gali veikti selektyviai: patepus „nuskausminančiu“ (iš tiesų neveiksmingu) kremu vieną ranką, skausmas sumažėja šioje rankoje, bet ne kitoje. [8].
Pasireiškia ir neigiamas placebo efektas (lot. nocebo), jei ligonis mano jog nuo duodamos tabletės jo būsena bent laikinai turėtų pablogėti. [9]
Placebo priežastys rimtai tiriamos nuo 1978 metų, kai buvo parodyta jog opiatų antagonistas nalaksonas gali šį efektą nuslopinti [10], taigi jame dalyvauja organizmo vidiniai opiatų analogai.
Kritika ir paplitimas
Esama ir placebo efektą neigiančių studijų. [11]. Efektas taip pat kritikuojamas kaip nepatikimas, ne visada pasireiškiantis. Taip pat manoma, jog skirti aiškiai neveiksmingą gydymą meluojant ligoniui gali būti neetiška. Jei iš tiesų skiriamos neveiksmingos tabletės, jų tikra kaina paprastai labai nedidelė, tačiau kad ligonis patikėtų, jis turi sumokėti kaip už tikrą, veiksmingą vaistą. Jei atėjęs pacientas reikalauja gydymo kuris jam aiškiai nereikalingas, apie 24 % Amerikos gydytojų neabejodami skiria placebą, dar 18 % gali tai padaryti priklausomai nuo aplinkybių. [12].
Nuorodos
- ↑ Gensini GF, Conti AA, Conti A. „Past and present of what will please the lord: an updated history of the concept of placebo“. Minerva Med, 96 (2), 121–4 (April 2005). PMID 16172581.
- ↑ Eccles R. „The powerful placebo in cough studies?“. Pulm Pharmacol Ther, 15 (3), 251–2 (2002). DOI:10.1006/pupt.2002.0364. PMID 12099783.
- ↑ Kaptchuk TJ, Stason WB, Davis RB, et al.. „Sham device v inert pill: randomised controlled trial of two placebo treatments“. BMJ, 332 (7538), 391–7 (2006 m. February). DOI:10.1136/bmj.38726.603310.55. PMID 16452103.
- ↑ Cochrane, A.L.: Effectiveness and Efficiency: Random Reflections on Health Services. The Nuffield Provincial Hospitals Trust 1972, p31.
- ↑ Beecher HK. „The powerful placebo“. J Am Med Assoc, 159 (17), 1602–6 (1955). PMID 13271123.
- ↑ Petrovic P, Kalso E, Petersson KM, Ingvar M. „Placebo and opioid analgesia-- imaging a shared neuronal network“. Science, 295 (5560), 1737–40 (2002). DOI:10.1126/science.1067176. PMID 11834781. (in Supplementary Material)
- ↑ Traut EF, Passarelli EW. „Placebos in the treatment of rheumatoid arthritis and other rheumatic conditions“. Ann Rheum Dis, 16 (1), 18–22 (1957). DOI:10.1136/ard.16.1.18. PMID 13412002.
- ↑ Whalley B, Hyland ME, Kirsch I. „Consistency of the placebo effect“. J Psychosom Res, 64 (5), 537–41 (2008). DOI:10.1016/j.jpsychores.2007.11.007. PMID 18440407.
- ↑ "The Nocebo Effect." Priory.com: 10 February 2007. Nuoroda tikrinta 2009-07-08.
- ↑ Benedetti F, Mayberg HS, Wager TD, Stohler CS, Zubieta JK. „Neurobiological mechanisms of the placebo effect“. J. Neurosci., 25 (45), 10390–402 (2005 m. November). DOI:10.1523/JNEUROSCI.3458-05.2005. PMID 16280578.
- ↑ Hróbjartsson A, Gøtzsche PC. „Is the placebo powerless? An analysis of clinical trials comparing placebo with no treatment“. New England Journal of Medicine, 344 (21), 1594–1602 (2001). DOI:10.1056/NEJM200105243442106. PMID 11372012.
- ↑ Doctors Struggle With Tougher-Than-Ever Dilemmas: Other Ethical Issues Author: Leslie Kane. 11/11/2010
| ||||||