Plokščių piliakalnis
| Plokščių piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Plokščių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Plokščiai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 25–27 | |
| Aikštelės apimtis, m | 112×105 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. 1-oji pusė – II tūkstm. pradžia | |
| Žvalgymo metai | 1960 m., 1965 m., 1986 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Valstybės saugomas | |
| Tipas | Piliakalnis | |
| Unikalusis objekto kodas | 3275 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A1491 | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR995 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Plokščių piliakalnis (arba Vaiguviškių piliakalnis) stūkso Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Plokščių miestelio, prie Nemuno intako Vaiguvos upelio. Pasiekiamas nuo kelio Plokščiai–Kubiliai, ties Vaiguvos upeliu pasukus į dešinę pietų kryptimi palei šį upelį ir pačiu upeliu ir vėl palei upelį vedančiu keliuku pavažiavus ir paėjus 650 m – yra priekyje, už Vaiguvos ir į ją iš kairės įtekančio bevardžio upelio santakos.
Piliakalnis
Piliakalnis – tai didoka, aukšta, iš visų pusių giliomis daubomis apsupta plokštuma. Rytų ir šiaurės dauba teka mažas Vaiguvos upelis, kurio vaga eina lauko kelias į Plokščius. Vakarų dauba teka mažas Vaiguvos intakas. Ši plokštuma sudaro salą, iš visų pusių apsuptą gamtinėmis kliūtimis, pusėje žemesniu ožnugariu besijungiančią su aukštuma. Kiek iškilusi viduryje sala netaisyklingo ovalo formos, aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga rytų–vakarų kryptimi, 112×105 m dydžio. Jos vakariniame pakraštyje supiltas 25 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į piliakalnio šlaite esantį 24 m ilgio, 9 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 25-27 m aukščio.
Sala seniau buvo ariama, dabar dirvonuoja. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs apie 1970 m. sodintomis eglėmis ir kitais medžiais.
Tyrimai
1960 m. ir 1965 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. [1] Paviršiuje aptinkami suaižėję nuo deginimo akmenys. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Nors jokių dirbtinių įrengimų nėra, bet gamtinės kliūtys leidžia jį laikyti piliakalniu. Aleksandras Polujanskis laikė jį kryžiuočių kronikoje minimos lietuvių Vaiguvos pilies vieta. [2] Paminklo teritorijos plotas 61000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Raudonėnų piliakalnis 5 km Stulgių piliakalnis 4 km |
Veliuonos piliakalniai 4 km |
| ||||||||
| Maštaičių piliakalnis 17,4 km Burgaičių piliakalniai 34 km |
|
Žuklijų piliakalnis 11 km Joginiškių piliakalnis 13,7 km Žemosios Panemunės piliakalnis 17,6 km | |||||||||
| Klepų piliakalnis 26 km Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 41 km |
Šilvėnų piliakalnis 4,5 km | ||||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)
- ↑ Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997. P. 18; 152-153.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.173.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga // KPC archyvas, F 1, ap. 1, s.v. 72. P. 64- 91.
- Kultūros paminklų apsaugos įstaigos medžiaga // KPC archyvas, F 17, ap. 2, s.v. 8. P. 280.
- Gintautas Zabiela. Medinės Lietuvos pilys, V., 1995. P. 199.
- Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. Vilnius1982.
- Aleksander Połujanski. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989
| ||||||