Plungė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Plungė
   H-Plunge.jpg   
Plunges fontanas.jpg
Fontanas miesto centrinėje aikštėje

Plungė
Koordinatės:55°54′40″N 21°50′31″E / 55.911°N 21.842°E / 55.911; 21.842 (Plungė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija: Plungės miesto seniūnija
Gyventojų: 17 543 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Plùngė
Kilmininkas: Plùngės
Naudininkas: Plùngei
Galininkas: Plùngę
Įnagininkas: Plùnge
Vietininkas: Plùngėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-90001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PlungėVikiteka

Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 m į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Centre yra Senamiesčio aikštė su fontanu.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m., su varpine (1850 m.; architektūros paminklas).
  • Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.)
Legenda cmentarz.svg Trejos kapinės, rytuose – Plungės miesto senosios kapinės
SilentHillFilmCultSymbol.svg Plungės I piliakalnis ir Plungės II piliakalnis
Vaizdas:Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m., atkūrė A. Ketvirtis.
Havezate 0gr.gif Plungės dvaras ir parkas (~50 ha)
  • Pilaitė-laikrodinė, kurioje įsikūrusi biblioteka.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-90001)
RWB Krankenhaus.svg Pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė.
Senelių namai (priklauso parapijai)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (per 800 mm). Per miestą teką Babrungo upė ir keletas upelių. Žemiau miesto Babrungas užtvenktas ir išsilieja į 88 ha tvenkinį. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis ŠiauliaiKlaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Yra Gandingos HE tvenkinys.

Šalia miesto nutiesti keliai  A11  ŠiauliaiPalanga,  164  MažeikiaiPlungėTauragė ir  166  PlungėVėžaičiai.

Geležinkelio ruožas


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Plungė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Plungė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Šv. Florijono skulptūra, pastatyta 1894 m.

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1565 m. minimas Plungės dvaras, 1567 m. – miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI a. Plungė buvo seniūnija, kurią Ldk Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui.

XVII a. Plungėje pradėjo kurtis žydai. 1779 m. Plungės seniūnija mainais už Liachovičių grafystę atiteko Vilniaus vyskupui I. Masalskiui. 1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 18061873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis. Mieste gyveno daug žydų, stovėjo Plungės sinagoga.

Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. – XVI a. 2-oji pusė seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras) Žemaitijos seniūnija
18621915 m. Plungės valsčiaus centras Telšių apskritis
1915 m. Plungės apskrities centras
19151919 m. ?
19191947 m. Telšių apskritis
19471950 m. Plungės apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Plungės rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Plungės miesto seniūnija Plungės rajono savivaldybės centras Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė

Per miestą tekančio Babrungo slenkstis

Kalbininkų spėjama, kad Plungės vardas gali būti asmenvardinis vietovardis – miestui pradžią galimai davė sodyba, kurios savininkas buvo Plungė.[6] Tačiau miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Upelė pradėta kanalizuoti po II pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.[7]

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Kunigaikščių Oginskių parkas, skulptūra „Venera su kupidonais“

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1868 m. 1897 m.sur. 1898 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1967 m.
1 400 3 593 4 500 3 583 4 236 5 200 8 700 12 200
1970 m.sur. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
13 826 18 300 18 829 22 535 24 436 20 041 17 543 -

Dauguma gyventojų lietuviai (žemaičiai), taip pat yra šiek tiek rusų ir žydų. Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį - 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44% visų miestiečių.[8]

Žymūs žmonės

Patarlės


Sportas

Futbolas

Miestų partnerystė

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta, veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge).[9]

Šaltiniai

  1. Plungė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Плунгяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 932 psl. (rus.){{#subobject:Plungė (Плунгяны, ESBE) |Straipsnis=Plungė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Плунгяны |Žodyno tomas=Т. 23А (46) |Žodyno puslapis= 932 psl. }}
  3. Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
  4. Plungė SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Plungė loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 160 psl.
  7. Austėja Vanagaitė. Iš ko kilęs gimtojo miesto vardas? Plungės žinios, 2009 m. liepos 9 d.
  8. [1]
  9. http://www.hilfe-fuer-plunge.de/hfp-web/archiv0405/pr-kontakte-nach-litauen.htm
  • Plungė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 591 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 246 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+12502-892=11610 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 9% (+1051-448=603 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+12-0=12 wiki spaudos ženklai).