Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Plungė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Plungė
   Plunge.jpg   
Plunges fontanas.jpg
Fontanas miesto centrinėje aikštėje

Plungė
55°54′40″N 21°50′31″E / 55.911°N 21.842°E / 55.911; 21.842 (Plungė)Koordinatės: 55°54′40″N 21°50′31″E / 55.911°N 21.842°E / 55.911; 21.842 (Plungė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija: Plungės miesto seniūnija
Gyventojų: 20 041 (2011 m.)
Plotas: 30 km²
Tankumas (2011): 668 žm./km²
Altitudė: 119 m
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Plùngė
Kilmininkas: Plùngės
Naudininkas: Plùngei
Galininkas: Plùngę
Įnagininkas: Plùnge
Vietininkas: Plùngėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-90001
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[3]

Commons-logo.svg Vikiteka: PlungėVikiteka

Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 m į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Centre yra Senamiesčio aikštė su fontanu.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m., su varpine (1850 m.; architektūros paminklas)
  • Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.)
Legenda cmentarz.svg Trejos kapinės, rytuose – Plungės miesto senosios kapinės
SilentHillFilmCultSymbol.svg Plungės I piliakalnis ir Plungės II piliakalnis
Legenda pomnik.svg Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m., atkūrė A. Ketvirtis)
Havezate 0gr.gif Plungės dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png paštas (LT-90001)
RWB Krankenhaus.svg pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė.
senelių namai (priklauso parapijai)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (per 800 mm). Per miestą teką viena upė (Babrungo upė) ir keletas upelių. Žemiau miesto Babrungas užtvenktas ir išsilieja į 88 ha tvenkinį. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis ŠiauliaiKlaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Yra Gandingos HE tvenkinys.

Šalia miesto nutiesti keliai  A11  ŠiauliaiPalanga ,  164  MažeikiaiPlungėTauragė  ir  166  PlungėVėžaičiai .

Geležinkelio ruožas


WikiMapia žemėlapis

Plungė WikiMapia žemėlapyje[4]

Topografinis žemėlapis

Plungė topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Šv. Florijono skulptūra, pastatyta 1894 m.

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1565 m. minimas Plungės dvaras, 1567 m. – miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI amžiuje Plungė buvo seniūnija, kurią Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui.

1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 18061873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis.

Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a.–XVI a. 2-oji pusė seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras) Žemaitijos seniūnija
18621915 m. Plungės valsčiaus centras
1915 m. Plungės apskrities centras
1915–1919 m.
1919–1947 m. Telšių apskritis
1947–1950 m. Plungės apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Plungės rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Plungės miesto seniūnija Plungės rajono savivaldybės centras Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė

Per miestą tekančio Babrungo slenkstis

Kalbininkų spėjama, kad Plungės vardas gali būti asmenvardinis vietovardis – miestui pradžią galimai davė sodyba, kurios savininkas buvo Plungė.[7] Tačiau miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Upelė pradėta kanalizuoti po Antrojo pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą. [8]

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1868 m.*[2] 1897 m.sur. 1898 m.*[1] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1967 m.
1 400 3 593 4 500 3 583 4 236 5 200 8 700 12 200
1970 m.sur. 1976 m.[9] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
13 826 18 300 18 829 22 535 24 436 20 041 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Dauguma gyventojų lietuviai(žemaičiai) taip pat yra šiek tiek rusų ir žydų. Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį - 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44% visų miestiečių.[10]

Žymūs žmonės

Patarlės


Sportas

Futbolas

Miestų partnerystė

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta, veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge). [21]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Плунгяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 932 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
  3. Plungė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  4. Plungė wikimapia.org
  5. Plungė maps.vlasenko.net
  6. Plungė loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 160 psl.
  8. Austėja Vanagaitė. Iš ko kilęs gimtojo miesto vardas? Plungės žinios, 2009 m. liepos 9 d.
  9. Plungė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 401 psl.
  10. [1]
  11. 11,0 11,1 11,2 11,3 11,4 11,5 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  12. 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 12,5 Plungė.
  13. V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos“ VII t. Kaunas 1938.
  14. Sudarytojas: Eustachijus Karaliūnas. 3000 patarlių ir priežodžių. „Židinio“ leidykla, Vilnius, 1991. 4 psl.
  15. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2645 (59) fondas.
  16. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 410 psl.
  17. Lexicon Germano-Lithvanicvm et Litvanico-Germanicvm, darinnen... von Iacobo Brodowskij, Praecentore Trempensi. (XVIII amž. pradžios (1713–1744 m.) rankraštis, du tomai. Msc. 127, 128.)
  18. Geistarai (Didvyžiai), Vilkaviškio r.
  19. Merkinė, Varėnos r.
  20. Viekšniai, Mažeikių r.
  21. http://www.hilfe-fuer-plunge.de/hfp-web/archiv0405/pr-kontakte-nach-litauen.htm

Nuotraukos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: