Pomerelija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lenkijos istorinis regionas:
Pommerellen
Šalis Pamario vaivadija
Vėliava POL województwo pomorskie COA.svg
Tautos: kašubai > lenkai
Laikotarpis 1060–1296
Istorinės valstybės Pomerelijos kun.
Miestai Gdanskas
K0nigl+BherzoglPreussen lt.png

Pomerelija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba: Pòrénkòwô Pòmòrskô; lenk. Pomorze Gdańskie; vok. Pommerellen) – istorinis regionas Baltijos jūros pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės Lenkijoje. Iš dalies sutampa su Pamario vaivadija.

Pomerelija vakaruose ribojosi su Pomeranija (Pamariu), rytuose – su Prūsija, pietuose – su Didžiąja Lenkija. Kartais laikoma sudėtine (rytine) Pomeranijos dalimi (tokiu atveju vadinama Rytų Pomeranija), arba sudėtine (vakarine) Prūsijos dalimi (vadinama Vakarų Prūsija).

Svarbiausias regiono miestas – Gdanskas.

Turinys

Istorija

Regione nuo I tūkst. pr. m. e. žinomos archeologinės Pomeranijos, Oksivo, Vielbarko kultūros, kurias kūrė rugijai, vendai, gotai, gepidai, vidivarijai. VII a. regione apsigyveno slavai pamarėnai, iš kurių vėliau išsivystė kašubai.

Pagoniškasis laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Pomerelijos kunigaikštystė.

Ankstyvuoju laikotarpiu kraštas buvo priklausomas Lenkijos karalystei, o XI a. viduryje čia susiformavo nepriklausoma pagoniška Pomerelijos kunigaikštystė. Apie 1116 m. ją vėl prisijungė Lenkija, ir kunigaikštystė jos sudėtyje išbuvo iki Boleslovo III mirties. 1138 m. prasidėjus Lenkijos dezintegracijai, Pomerelija vėl atgavo nepriklausomybę. Joje įsitvirtino atskira nei Lenkijoje dinastija – Sobieslavičiai (kitaip – Samboridai).

XIII a. Pomerelija buvo susiskaidžiusi, ir svarbiausios Sobieslavičių valdomos kunigaištystės buvo Gdansko, Bialogardo, Lubiševo, Šveco. Apie 1271 m. vienybė buvo atkurta, tačiau greitai Pomerelijos kunigaikštystė vėl pateko į Lenkijos orbitą. 1294 m. ji sudarė uniją su Didžiąja Lenkija, 1296 m. ją nukariavo Kujavija, 1299 m. įjungta į Lenkijos karalystę, kurios sudėtyje išbuvo iki 1308 m. Tuo metu regione ėmė plisti krikščionybė.

Krikščioniškasis laikotarpis

Prusija-orn.png
Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomeranijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)
Pomerelija Vokiečių ordino sudėtyje

Per XIII a. kraštą puldinėjo krikščionys vokiečiai, danai, siekdami čia įvesti krikščionybę. 1308 m. Pomerelija galiausiai pateko rytuose buvusio Vokiečių ordino priklausomybėn. Prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti.

Ordinui silpstant, vėl stiprėjo Lenkijos interesai regione. Pasibaigus Trylikos metų karui tarp Lenkijos ir Ordino (1454–1466) Lenkija vėl užvaldė Pomereliją, kuri tapo žinoma kaip Karališkieji Prūsai (lenk. Prusy Królewskie): regionas buvo valdomas kaip Pamario vaivadija.

Atgal prie Prūsijos (Prūsijos karalystės) Pomerelija prijungta 1772 m., po pirmojo ATR padalinimo. Ji inkorporuota į karalystę, ir iš jos suformuota Vakarų Prūsijos provincija. Ši provincija vėliau perėjo Vokietijos imperijai, Veimaro respublikai.

XX a.

Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, Versalio sutartimi beveik visas regionas atiteko Lenkijai ir tapo žinomas kaip Dancigo koridorius, kuris atskyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Šiuo laikotarpiu vyko sparti krašto polonizacija, vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, juos keitė lenkai.

1939 m. Dancingo koridorių okupavo Nacistinė Vokietija, ir jį išlaikė iki 1945 m. Vokietijai pralaimėjus karą, koridorius sugrąžintas Lenkijai, ir jai priklauso iki šiol.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: