Poniatovskiai
Poniatovskiai | |
---|---|
Titulas | kunigaikščiai |
Laikotarpis | XV-XVI a. |
Šalys | Lenkija |
Poniatovskiai – Lenkijos didikų giminė, nuo 1764 m. kunigaikščiai.
Giminė
XV–XVI a. Poniatovskiai buvo smulkūs Liublino vaivadijos bajorai. XVII a. pr. keli giminės atstovai atsikėlė į Krokuvos vaivadiją. Tarnaudami Lubomirskiams pamažu užėmė aukštesnę socialinę padėtį. Didikų statusą Poniatovskiai įgijo Stanislovo Poniatovskio (1676–1762), kuris vedė K. Čartoeiskaitę ir tapo vienu Familijos grupuotės vadovų, pastangomis. Jo sūnus:
- Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) buvo paskutinis ATR valdovas (1764–1795),
- Mykolas Jurgis Poniatovskis (1736–1794) – paskutinis Lenkijos ir Lietuvos primas (nuo 1784 m.),
- Andrejus Poniatovskis (1734–1773) – Austrijos kariuomenės karininkas ir neoficialus ATR pasiuntinys Vienoje,
- Kazimieras Poniatovskis (1721–1800) – Familijos veikėjas, Lenkijos dvaro pakamaris (nuo 1742 m.). Andrejaus sūnus:
- Jozefas Antonis Poniatovskis (1763–1813) buvo Varšuvos kun-tės kariuomenės vyr. vadas ir Prancūzijos maršalas, Kazimiero sūnus:
- Stanislavas Poniatovskis (1754–1833) – Lietuvoas d. iždininkas (1784–1791), 1791 m. apsigyveno Italijoje. Tarp jo palikuonių :
- Prancūzijos politikas Michelis Poniatovskis (1922–2002), kuris 1973–1974 m. buvo sveikatos apsaugos, 1974–1977 m. – vidaus reikalų ministras.[1]
Šaltiniai
- ↑ Poniatovskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk–Pra). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 551 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|