Ponto diecezija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Ponto diecezija{{#set:Vardininkas=Ponto diecezija}}
lot. DIOECESIS PONTICA
gr. Διοίκησις Πόντου
314 – 660

Blank.png
 
Blank.png
 
Blank.png

Roman Empire with dioceses in 400 AD.png
Valstybė: Rytų Romos imperija
Pretorinė prefektūra: [[Pretorinė prefektūra::Rytų pretorinė prefektūra]]
Administracinis centras: Amasija
Provincijos: 12 ()

[[Kategorija:Šablonas:Country data Rytų Romos imperija istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}} Ponto diecezija (lot. Dioecesis Pontica) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės šiaurinės Turkijos teritorijoje.

Diecezija apie 400 m.

Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos – IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.

Diecezijai priklausė 12 provincijų: Bitinija, Honorijas, Paflagonija, Helenopontas, Polemono Pontas, Galatija I, Galatija II, Kapadokija I, Kapadokija II, Armėnija I, Armėnija II ir Didžioji Armėnija. Jai taip pat priklausė armėnų kunigaikštystės Sofenoje, vadinamosios Satrapijos (Satrapiae). 356 m. prie jos prijungtos Armėnija III ir Armėnija IV.

VII a. Bizantijos imperijoje vykdant administracinę reformą, dauguma diecezijos teritorijų įtrauktos į Armeniako, Bukelarijos ir Optimatų temas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: