Popiežiškasis Laterano universitetas
| Laterano universitetas lot. Pontificia Universitas Lateranensis | |
|---|---|
| Įkurtas | 1773 m. |
| Tipas | privatus |
| Vieta | Roma, Italija |
| Fakultetai | 5 |
| Darbuotojai | 200 (2004 m.) |
| Studentai | 2 500 (2004 m.) |
| Svetainė | [1] |
Popiežiškasis Laterano universitetas, Laterano universitetas (lot. Pontificia Universitas Lateranensis) – vienas svarbiausių privačių katalikiškų universitetų Romoje.
Istorija
1773 m. popiežius Klemensas XIV bule Dominus ac Redemptor noster panaikino jėzuitų ordiną. Kartu buvo uždaryta ir jėzuitų valdyta Romos kolegija. Kolegijos Teologijos ir Filosofijos fakultetai buvo perduoti Romoje įkurtai seminarijai. 1824 m. popiežius Leonas XII atkūrė jėzuitų ordiną ir grąžino fakultetus naujai įsteigtam Popiežiškajam Grigaliaus universitetui. 1853 m. popiežius Pijus IX įsteigė Kanonų ir Civilinės teisės fakultetus bei pervadino mokymo įstaigą Popiežiškuoju Romos seminarijos universitetu. 1958 m. popiežius Pijus XII universitetą pervadino Popiežiškuoju pastoraliniu institutu, o 1959 m. popiežius Jonas XXIII pavadino Popiežiškuoju Laterano universitetu.[1]
Struktūra
- Teologijos fakultetas
- Kanonų teisės fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Civilinės teisės fakultetas
- Abiejų teisių fakultetas
- Pastoralinis žmogaus atpirkėjo institutas
- Popiežiškasis Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų institutas
- Tarpdisciplininis mokymosi visą gyvenimą centras
- Palaimintojo Pijaus IX biblioteka, įkurta 1854 m., apie 600 000 tomų
- „Lateran University Press“ leidykla
- Žurnalai Civitas et Iustitia, Appolinaris, Studia et Documenta Historiae er Iuris, Aquinas, Lateranum.
Lietuviai
Popiežiškajame Laterano universitete studijavo nemažai lietuvių, tarp kurių – Audrys Juozas Bačkis, Vytautas Brilius, Ričardas Doveika, Jonas Ivanauskas, Artūras Jagelavičius, Romualdas Krikščiūnas, Andrius Narbekovas, Robertas Pukenis, Petras Smilgys.
Šaltiniai
- ↑ Popiežiškasis Laterano universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk–Pra). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 565 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Koordinatės:
| ||||||