Jonas XXIII
- Šis straipsnis yra apie Popiežių Joną XXIII. Apie kitus popiežius vardu Jonas skaitykite straipsnyje Popiežius Jonas. Apie kitas žodžio Jonas reikšmes skaitykite straipsnyje Jonas.
Jonas XXIII lot. Johannes XXIII | |
---|---|
261-asis Popiežius | |
Vaizdas:Iohan23.jpg | |
| |
Jono XXIII herbas | |
| |
Gimimo vardas | it. Angelo Giuseppe Roncalli |
| |
Gimė | 1881 m. lapkričio 25 d. Sotto il Monte, Italija |
Mirė | 1963 m. birželio 3 d. Šv. Petro bazilika, Roma |
Palaidotas | Šv. Petro bazilika, Roma |
| |
Tautybė | italas |
261-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1958 m. spalio 28 |
Baigė | 1963 m. birželio 3 d. |
Pirmtakas | Pijus XII |
Įpėdinis | Paulius VI |
| |
Vikiteka | Jonas XXIIIVikiteka |
Jonas XXIII (lot. Johannes XXIII, tikrasis vardas Angelo Giuseppe Roncalli, 1881 m. lapkričio 25 d. Sotto il Monte, Bergamo provincija – 1963 m. birželio 3 d. Vatikanas) – Palaimintasis Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1958 m. spalio 28 d. iki mirties. 2000 m. Palaimintasis. Katalikų bažnyčios atsinaujinimo pradininkas.
Biografija
Gimė Brusikoje, Sotto il Monte komunos dalyje, vargingų valstiečių Džiovanio Batistos Ronkalio ir Marianos Macolos šeimoje. Ketvirtasis iš vienuolikos brolių. Skirtingai negu kiti popiežiai, nei vienam giminaičiui nesuteikė jokio titulo.
1900 m. baigė Bergamo dvasinę seminariją, 1904 m. baigė Romos popiežiškąją seminariją, teologijos daktaras. 1904 m. įšventintas kunigu. 1905–1914 m. Bergamo vyskupo Radinio Tedeskio sekretorius, Bergamo kunigų seminarijos profesorius. Per Pirmąjį pasaulinį karą Italijos kariuomenės sanitarinės dalies puskarininkis, vėliau – karo kapelionas.
1921–1925 m. Romos kurijos Tikėjimo doktrinos kongregacijos tarnautojas ir Laterano universiteto dėstytojas. Nuo 1925 m. titulinis Aeropolio arkivyskupas ir apaštalinis vizitatorius Bulgarijai, nuo 1931 m. apaštalinis delegatas Bulgarijoje, nuo 1934 m. Turkijoje ir Graikijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą padėjo iš Vengrijos bėgantiems žydams. 1944–1953 m. popiežiaus nuncijus Prancūzijoje. Nuo 1952 m. nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas prie UNESCO. 1953 m. kardinolas, Venecijos patriarchas.
Išrinktas popiežiumi 1959 m. pradėjo rengti Vatikano II susirinkimą, vykusį 1962–1965 m., kurio pagrindiniai tikslai buvo Bažnyčios atsinaujinimas (adžomamentas) ir krikščioniškų Bažnyčių ekumenizacija. Padidino kardinolų kolegiją, į ją įtraukė Afrikos ir Japonijos atstovų. Stiprino ekumeninius ryšius su kitomis Bažnyčiomis. 1960 m. įsteigė Krikščionių vienybės sekretoriatą, (dab. Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba). Bendravo su tikinčiųjų bendruomenėmis. Susitiko su didžiųjų pasaulio valstybių ir komunistinių šalių valdžios atstovais.[1]
Bibliografija
Parašė 8 enciklikas:
- Ad Petri Cathedram (Apie Bažnyčios vienybę, 1959 m. liepos 29 d.);
- Sacerdotii Nostri Primordia (1959 m. rugpjūčio 1 d.);
- Grata Recordatio (1959 m. rugsėjo 26 d.);
- Princeps Pastorum (1959 m. lapkričio 28 d.);
- Mater et Magistra (Motina ir mokytojas, 1961 m. gegužės 15 d.);
- Aeterna Dei Sapientia (1961 m. lapkričio 11 d.);
- Paenitentiam Agere (1962 m. liepos 1 d.);
- Pacem in Terris (Taika Žemėje, 1963 m. balandžio 11 d.).
Links
Romos katalikų bažnyčios titulai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Pijus XII |
Popiežius Jonas XXIII 1958-1963 |
Įpėdinis Popiežius Paulius VI |
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Valdas Kužulis. Jonas XXIII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 695 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Dizionario dei papi, a cura di Dorina Alessandra, Carnago, SugarCo Edizioni, 1995, ISBN 88-7198-373-4.
|