Leonas XIII

Šis straipsnis yra apie Popiežių Leoną XIII. Apie kitus popiežius vardu Leonas skaitykite straipsnyje Popiežius Leonas. Apie kitas žodžio Leonas reikšmes skaitykite straipsnyje Leonas.

Leonas XIII lot. Leo XIII
256-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Vincenzo Gioacchino Raffaele Luigi Pecci
Gimė	1810 m. kovo 2 d. Karpineto Romanas, Italija
Mirė	1903 m. liepos 20 d. Vatikanas Šv. Petro bazilika, Roma
Palaidotas	Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė	italas
256-asis Popiežius
Išrinktas	1878 m. vasario 20 d.
Baigė	1903 m. liepos 20 d.
Pirmtakas	Pijus IX
Įpėdinis	Šventasis Pijus X
Vikiteka	Leonas XIIIVikiteka

Popiežius Leonas XIII (tikrasis vardas it. Vincenzo Gioacchino Raffaele Luigi Pecci; 1810 m. kovo 2 d. Karpineto Romano, Lacijus – 1903 m. liepos 20 d. Roma) – 256 – as Romos popiežius.

Biografija

Kartu su broliu mokėsi Viterbo jėzuitų kolegijoje. 1824–1832 m. studijavo teologiją Romos kolegijoje, 1832–1837 m. popiežiškoje akademijoje Accademia dei Nobili Romoje mokėsi popiežiaus tarnybų administravimo ir diplomatijos. 1835 m. Bažnytinės teisės daktaras, 1837 m. gruodžio 31 d. įšventintas kunigu.

1838–1841 m. popiežiaus legatas Benevente ir Perudžoje. 1843 m. titulinis Damietos arkivyskupas ir iki 1846 m. popiežiaus nuncijus Briuselyje. 1846–1878 m. Perudžos vyskupas. 1853 m. kardinolas. 1860 m. protestavo prieš Umbrijos atsiskyrimą nuo Popiežiaus srities. 1878 m. vasario 20 d. išrinktas popiežiumi.

Veikla

Išrinktas popiežiumi ėmėsi diplomatinės veiklos. 1880 m. pradėjo derybas su O. von Bismarku, priėmus abipusį kompromisą Prūsijoje baigėsi kultūrkampfas, atkūrė diplomatinius santykius su Vokietija, pašalino valstybės ir Bažnyčios nesutarimus 1885 m. Belgijoje bei 1888 m. Šveicarijoje, įsteigė 248 naujas vyskupijas Ispanijai, Portugalijai, Norvegijai, kai kurioms Amerikos ir Azijos valstybėms. Siekė suartėjimo su stačiatikiais, 1882 m. sudarė konkordatą su Rusija ir nesėkmingai – su anglikonais, nes Leonas XIII reikalavo, kad šie pripažintų popiežiaus primatą. Dėl to 1896 m. paskelbė negaliojančiais anglikonų dvasininkų šventimus. Skatino misijas. Savarankiškos bažnyčios valstybės atkūrimo šalininkas.

Priešinosi modernistinėms tendencijoms moksle, liberalesnei katalikų teologijai, 1887 m. pasmerkė 40 tezių iš idealistinės pakraipos italų filosofo A. Rosmini–Serbati veikalo, 1897 m. iš naujo peržiūrėjo „Index librorum prohibitorum“, reformavo teologijos studijas orientuodamas jas į šv. Tomo Akviniečio mokymą (enciklika „Aeterni patris“ 1879 m.), tomizmui skatinti įkūrė „Accademia Romana di S. Tommaso d'Aquino“, stiprino neoscholastinę filosofiją. Enciklikoje „Providentissimus Deus“ (1893 m.) skatino studijuoti Bibliją, rėmė jos istorijos tyrimus, Biblijos aiškinimui prižiūrėti 1902 m. įsteigė Biblijos komisiją.

Iš viso išleido 88 enciklikas Bažnyčios vaidmens visuomenėje, politikos ir kultūros, Bažnyčios ir valstybės santykių klausimais, kėlė socialines darbininkų problemas, pabrėžė Bažnyčios pareigą kovoti dėl socialinė teisingumo. Reikšmingiausioje socialinė enciklikoje „Rerum novarum“ (1891 m.) pirmą kartą išdėstė katalikišką socialinių klausimų sprendimą, neapsiribojant vien karitatyvinėmis priemonėmis; ji paskatino krikščioniškosios demokratijos kaip ideologijos ir politinės jėgos susiformavimą. 1881 m. leido istorikams naudotis Vatikano archyvais. Skleidė tradicines maldingumo praktikas – Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, Rožinio maldą. Paskelbė daug asmenų šventaisiais ir palaimintaisiais, Bažnyčios mokytojais paskelbti Kirilas Aleksandrietis, Kirilas Jeruzalietis, Jonas Damaskietis.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai: Popiežius Šventasis Pijus IX	Popiežius Leonas XIII 1878-1903	Po to: Popiežius Šventasis Pijus X