Mikalojus II
Mikalojus II lot. Nicolaus II | |
---|---|
155-asis Popiežius | |
| |
Popiežių herbas | |
Popiežių herbas | |
| |
Gimimo vardas | Gerhardas iš Burgundijos |
| |
Gimė | 1010 m. gruodžio mėn. Burgundija |
Mirė | † 1061 m. liepos 27 d. Florencija |
| |
Tautybė | vokietis |
155-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1058 m. gruodžio mėn. |
Baigė | 1061 m. liepos 27 d. |
Pirmtakas | Steponas IX |
Įpėdinis | Aleksandras II |
| |
Vikiteka | Mikalojus IIVikiteka |
Mikalojus II (lot. Nicolaus II, tikroji pavardė Gerhardas iš Burgundijos, 1010 m. Burgundija – 1061 m. liepos 27 d. Florencija) – 155-asis Romos popiežius (1058 m.).
Biografija
1045 m. paskirtas Florencijos vyskupu. Bažnytinių reformų šalininkas. Popiežiumi išrinktas Sienoje, nes Romoje tuo metu rezidavo antipopiežius Benediktas X. 1059 m. padedamas Lotaringijos ir Toskanos kunigaikščio Gotfrydo nušalino antipopiežių, perkėlė savo būstinę į Romą. 1059 m. sušaukė Laterano sinodą, jame pakartojo Bažnyčios nuostatas dėl celibato, pasmerkė simoniją, uždraudė pasaulietinę investitūrą, dekretu dėl popiežiaus rinkimų nustatė, kad popiežių renka kardinolai, kiti Romos dvasininkai ir pasauliečiai (t. p. ir imperatorius) turį tik aklamacijos teisę. Imperatorius prarado galimybę daryti įtaką popiežiaus politikai.
Siekdamas užsitikrinti normanų kunigaikščių paramą sudarė sąjungą su normanais. Robertui Gviskarui (Robert Guiscard) perdavė Apulijos, Kalabrijos bei Sicilijos žemes, o Aversos grafui Ričardui – Kapujos kunigaikštiją. Už tai normanai įsipareigojo ginti Romą ir garantuoti popiežiaus rinkimų laisvę.[1]
Šaltiniai
- ↑ Mikalojus II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 79 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Romos katalikų bažnyčios titulai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Steponas IX |
Vaizdas:Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius Mikalojus II 1058 - 1061 |
Įpėdinis Popiežius Aleksandras II |
|