Portas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portas
(kirč. Pòrtas)
portug. Porto
   PRT.png   
Porto City Hall.JPG

Miesto rotušė


Portas
41°9′0″N 8°38′0″W / 41.15°N 8.63333°W / 41.15; -8.63333 (Portas)Koordinatės: 41°9′0″N 8°38′0″W / 41.15°N 8.63333°W / 41.15; -8.63333 (Portas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Vėliava Portugalija
Regionas: Šiaurės regionas
Apskritis: Porto apskritis
Gyventojų: 221 800 (2007 m.)
Plotas: 41,3 km²
Tankumas (2007): 5 370 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: PortasVikiteka
Kirčiavimas: Pòrtas

Portas – miestas Portugalijos šiaurės vakaruose, prie Atlanto vandenyno, prie Duero žiočių. Portugalijos Šiaurės regiono ir Porto apygardos centras. Antrasis pagal gyventojų skaičių šalyje. Stambus transporto centras – veikia prekybos ir žvejybos uostai, metropolitenas, tarptautinis oro uostas, per miestą eina Lisaboną ir Bragą jungianti automgistralė. Didžiausias Portugalijos tekstilės ir siuvimo pramonės centras. Taip pat išplėtota chemijos, mašinų, maisto (daugiausia vyno ir žuvies), laivų statybos, naftos perdirbimo, avalynės pramonė. Veikia daug universitetų ir muziejų, iš jų žymiausi – didžiausias Portugalijoje Porto universitetas ir Nacionalinis Soareis dos Reis muziejus. Veikia zoologijos ir botanikos sodai, vyksta kasmetiniai kino, džiazo, roko festivaliai. 2001 m. Portas buvo Europos kultūros sostinė.

Turinys

Istorija

Senovės romėnų gyvenvietė vadinta Portus Kale. Nuo 540 m. iki 716 m. miestą valdė vestgotai, vėliau maurai. 1097 m. galutinai Portą atkariavo Portugalija. XI–XII a. buvo Portugalijos grafų rezidencija. Tuo pat metu buvo puldinėtas vikingų. XIV a. tapo svarbiu Portugalijos uostu. Mieste gimė vienas portugalų geografinių atradimų iniciatorių Henrikas Jūrininkas. Napoleono karų metu 1809 m. dėl Porto vyko Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kariuomenių mūšiai. 18281834 m. vykusio Portugalijos pilietinio karo metu, Portas tik po pusantrų metų apsiausties pasidavė absoliutinės monarchijos šailininkų kariuomenei. Sparčiai augo XIX a. antroje pusėje. 1855 m. gatvės apšviestos dujiniais žibintais, 1895 m. Portas buvo pirmasis miestas Pirėnų pusiasalyje, kuriame įrengtas elektrinių tramvajų eismas.[1]

Architektūra

Duero upė dalija miestą į dvi dalis. Pietinėje pusėje išsidėstęs Porto senamiestis. Jame stovi romaninė Katedra (XII a., perstatyta XVII–XVIII a.), įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Šv. Martyno bažnyčia (XII a.), Šv. Pranciškaus bažnyčia (įkurta XIII a., pastatyta XIV–XV a.), Vyskupų rūmai, šv. Jono nacionalinis teatras, kalėjimas Relação. Šiaurinėje Duero pusėje – taisyklingo plano Porto naujamiestis, žymus vyno daryklomis. Per upę buvo nutiesti keli žymūs tiltai. Vieną jų – 352 m ilgio geležinkelio tiltą Ponte de D. Maria Pia, pastatytą 1877 m. suprojektavo Gustavas Eifelis.

Sportas

Populiariausia mieste sporto šaka – futbolas. Taip pat mieste yra Formulės 1 lenktynėms naudota trasa – viena iš nedaugelio tokių miestų gatvėse. Kasmet spalio mėnesį organizuojamas Porto maratonas.

Futbolas

Mieste 2004 m. vyko XII Europos futbolo čempionatas.

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.