Potvynis (stichinė nelaimė)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
2006 m. Dunojaus sukeltas potvynis Bulgarijoje
2008 m. potvynis Hanojuje
Potvynis Kaune. Maironio gatvė 1931 m. balandžio 15 d.
1931 m. pavasarinis potvynis Kaune

Potvynis, užtvindymas – stichinė nelaimė, sukelta staigaus vandens pertekliaus. Gali kilti smarkiai ištvinus upei, ežerui, jūrai ar kitam vandens telkiniui.

Didelė potvynių tikimybė kyla kasmetinio upės potvynio metu. Upėje susidarius ledų sangrūdoms vaga pasitvenkia ir vanduo ima lietis į slėnį. Nuo tokių potvynių ne kartą yra nukentėję prie Nemuno ir Neries įsikūrę Lietuvos miestai. Ardant ledų sangrūdas, statant užtvankas tokių potvynių galima išvengti. Kita dažna potvynio priežastis – smarkios liūtys, sukeliančios smarkius upių poplūdžius. Tokio tipo potvynių Lietuvoje (ypač Žemaitijoje) pasitaiko užsitęsus vasaros lietums. Jūrų, didelių ežerų, tvenkinių pakrančių objektai gali nukentėti nuo audringo vėjo sukeltų didelių bangų, ypač jei audra sutampa su jūros potvyniu. Smarkių audrų metu Klaipėdoje pakyla Danės lygis ir užlieja senamiestį.

Ypač katastrofiški potvyniai kyla dėl seisminio aktyvumo: žemės drebėjimas vandenyno dugne gali sukelti cunamio bangą, nušluojančią pakrančių gyvenvietes (pvz., 2004 m. Indijos vandenyno cunamis); dėl žemės drebėjimo, ugnikalnių išsiveržimo, smarkių liūčių gali išsilieti užtvankos, kalnų ežerai, pavyzdžiui, 1941 m. purvo nuošliauža smarkiai pakėlė Santos upės vandens lygį ir ši užliejo slėnio gyvenvietes. Taip pat katastrofiški užtvindymai įvyksta dėl įvairių priežasčių (vandens pertekliaus, seisminio aktyvumo, diversijos, techninių klaidų) sugriūvus užtvankai, dambai, pylimui (pvz., Tetono užtvankos griūtis 1976 m.).

Potvynio metu patiriama daug nuostolių: nuskęsta žmonės, gyvūnai, negrįžtamai sunaikinamos materialinės vertybės, gali būti sugriaunami ar nepataisomai pažeidžiami pastatai, sutrinka automobilių, traukinių eismas. Didelis potvynis sukelia ilgalaikę žalą: užteršiamas požeminis vanduo, vandeniui išplovus kanalizacijos ir kitas nuotėkas, šiukšles išplinta infekcinės ligos, užliejus dirbamus laukus žūsta derlius.

Siekiant apsisaugoti nuo upių keliamų potvynių įrengiamos užtvankos, nutekamieji kanalai, dambos, pylimai, jūrų, ežerų pakrantėse įrengiami dirbtiniai barjerai, barjerinės salos, plečiami paplūdimiai. Potvynių padažnėjimą itin lemia miškų kirtimas, melioracija (spartina vandens nutekėjimą į upes), visuotinis klimato atšilimas (dažnesnės liūtys, uraganai, spartus ledynų tirpsmas).

Nuorodos

1931 m. potvynis Vilniuje



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5421-15=5406 wiki spaudos ženklai).