Povilas Algirdas Vaškelis
Povilas Algirdas Vaškelis | |
---|---|
| |
Gimė | 1937 m. sausio 19 d. Puodžiuose, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje |
Mirė | † 2009 m. vasario 5 d. Vilniuje |
| |
Veikla | Lietuvos chemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), profesorius, habilituotas daktaras, Chemija žurnalo redakcinės kolegijos garbės pirmininkas.
|
Povilas Algirdas Vaškelis (g. 1937 m. sausio 19 d. Puodžiuose, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje - m. 2009 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos chemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), profesorius, habilituotas daktaras, Chemija žurnalo redakcinės kolegijos garbės pirmininkas.
Biografija
1954 m. su pagyrimu baigė Tryškių vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Studijų metais pradėjo dirbti fakultete laborantu, vėliau – vyriausiuoju laborantu Chemijos ir cheminės technologijos institute, kuriame baigęs mokslus pasiliko dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Ilgus metus dirbo Chemijos instituto direktoriumi.
1982 m. A. Vaškelis apgynė chemijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją, [1985] m. tapo profesoriumi, [1990] m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, o [199]8 m. – akademiku. A. Vaškelis buvo apdovanotas dviem Lietuvos mokslo premijomis (1989 ir 2000 m.). Akademikas parašė dvi knygas, publikavo daugiau kaip 200 mokslo straipsnių. Jam vadovaujant parengtos ir apgintos 15 daktaro disertacijų, o du iš šių daktarų tapo habilituotais daktarais.
Mokslinė veikla
Didžioji A. Vaškelio mokslo darbų dalis buvo skirta sistemingiems cheminių (besrovių) metalų ir jų lydinių nusodinimo kinetikos ir mechanizmo tyrimams. Jo darbų analizė apėmė tokias temas, kaip tirpale esančių metalų jonų kompleksų pusiausvyra, cheminės metalizacijos tirpalų stabilumas, koloidinių metalo nanodalelių formavimas ir savybės; jis analizavo paviršiuje vykstančius procesus: heterogeninė katalizė ir elektrokatalizė, paviršių aktyvavimas, tikrojo paviršiaus ploto nustatymas ir kt. Savo svarbiausiais moksliniais darbais A. Vaškelis įnešė svarų indėlį į chemijos mokslą ir tapo visuotinai pripažintu pasaulinio lygio autoritetu. To jis pasiekė sėkmingai jungdamas fundamentinius ir praktinius – vienas kitą papildančius – mokslinių tyrimų aspektus.
Bibliografija
- M. Šalkauskas, A. Vaškelis, Electroless Deposition on Plastics, Chemija, Leningrad, Russia (1985) (rusų kalba).
- A. Vaškelis, M. Šalkauskas, Plastics Finishing and Decoration, Satas D., Ed., Van Nostrand Reinhold Company Inc., New York, p. 287. (1986).
- A. Vaškelis, M. Šalkauskas, Lietuvos MA darbai. Proc. Lit. Akad. Sci. B4(51) 3 (1987) (rusų kalba).
- A. Vaškelis, Coatings Technology Handbook, Satas D., Ed., Marcel Dekker Inc., New York, p. 187. (1991).
- Z. Jusys, J. Liaukonis, A. Vaškelis, J. Electroanal. Chem. 307-87 (1991).
- Z. Jusys, J. Liaukonis, A. Vaškelis, J. Electroanal. Chem. 325-247 (1992).
- Z. Jusys, A. Vaškelis, J. Electroanal. Chem. 335-93 (1992).
- Z. Jusys, A. Vaškelis, Langmuir 8-1230 (1992).
- A. Vaškelis, J. Jačiauskienė, E. Norkus, Chemija, Lietuva 3-16 (1995).
- E. Norkus, A. Vaškelis, J. Reklaitis, A. Grigucevičienė, Chemija, 3-21 (1995).
- A. Vaškelis, Z. Jusys, Anal. Chim. Acta 305-227 (1995).
- A. Vaškelis et al., Galvanotechnik 86-2114 (1995) (vokiečių kalba).
- E. Norkus, A. Vaškelis, I. Žakaitė, Talanta 43-465 (1996).
- Z. Jusys, A. Vaškelis, Electrochim. Acta 42-449 (1997).
- A. Vaškelis et al., Trans, Inst. Metal. Finish. 75 - 1 (1997).
- Z. Jusys, G. Stalnionis, E. Juzeliūnas, A. Vaškelis, Electrochim. Acta 43-301 (1998).
- Z. Jusys, R. Pauliukaitė, A. Vaškelis, Phys. Chem. Chem. Phys. 1-313 (1999).
- A. Vaškelis, E. Norkus, Electrochim. Acta 44-3667 (1999).
- A. Vaškelis, G. Stalnionis, Z. Jusys, J. Electroanal. Chem. 465-142 (1999).
- A. Vaškelis, E. Norkus, J. Reklaitis, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, Galvanotechnik 91-2129 (2000) (vokiečių kalba).
- A. Vaškelis, E. Norkus, J. Reklaitis, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, Galvanotechnik 91-3395 (2000) (vokiečių kalba).
- A. Vaškelis, J. Jačiauskienė, A. Jagminienė, E. Norkus, Solid State Sci. 4-1299 (2002).
- A. Vaškelis, A. Jagminienė, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, J. Electroanal. Chem. 521-137 (2002).
- R. Pauliukiatė, G. Stalnionis, A. Vaškelis, Z. Jusys, J. Appl. Electrochem. 36-1261 (2006).
- I. Stankevičienė, A. Vaškelis, A. Jagminienė, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, E. Norkus, Chemija, 18-8 (2007).
- A. Vaškelis, E. Norkus, I. Stalnionienė, G. Stalnionis, Electrochim. Acta 49-1613 (2004).
- E. Norkus, A. Vaškelis, J. Jačiauskienė, I. Stalnionienė, G. Stalnionis, Electrochim. Acta 51-3495 (2006).
- Z. Jusys, A. Vaškelis, Ber. Bunsenges. Phys. Chem. 101-1865 (1997).
Disertacija
Povilas Algirdas Vaškelis | |
---|---|
Titulas | habilituotas daktaras |
Disertacijos laipsnis | daktaras |
Disertacijos metai | 1963 m. gruodžio 21 d. |
Mokslų kryptis | Chemija |
Įstaiga | Vilniaus valstybinis universitetas |
Disertacija | Peroksokarbonatų ir peroksofosfatų savybių vandens tirpaluose tyrimas |
Vadovas | |
Gynimo taryba | |
Disertacijos oponentai |
Povilas Algirdas Vaškelis | |
---|---|
Titulas | habilituotas daktaras |
Disertacijos laipsnis | habilituotas daktaras |
Disertacijos metai | 1982 m. gruodžio 5 d. |
Mokslų kryptis | Chemija |
Įstaiga | Chemijos ir cheminės technologijos institutas |
Disertacija | Autokatalizinės metalų jonų redukcijos vandens tirpaluose dėsningumai ir mechanizmas |
Vadovas | |
Gynimo taryba | |
Disertacijos oponentai |
1963 m. gruodžio 21 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų daktaro disertaciją „Peroksokarbonatų ir peroksofosfatų savybių vandens tirpaluose tyrimas“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.
1982 m. gruodžio 5 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Autokatalizinės metalų jonų redukcijos vandens tirpaluose dėsningumai ir mechanizmas“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Chemijos ir cheminės technologijos institutas.
Šaltiniai
- Mokslo Lietuva. Pro Memoria. Povilas Algirdas Vaškelis
- Lietuvos mokslininkai.
- Lietuvos disertacijų gynimo duomenų bazė.