Povilas Algirdas Vaškelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Povilas Algirdas Vaškelis
Povilas Algirdas Vaškelis.JPG

Gimė 1937 m. sausio 19 d.
Puodžiuose, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje
Mirė 2009 m. vasario 5 d. (72 m.)
Vilniuje

Veikla
Lietuvos chemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), profesorius, habilituotas daktaras, Chemija žurnalo redakcinės kolegijos garbės pirmininkas.

Povilas Algirdas Vaškelis (g. 1937 m. sausio 19 d. Puodžiuose, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje - m. 2009 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos chemikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), profesorius, habilituotas daktaras, Chemija žurnalo redakcinės kolegijos garbės pirmininkas.

Biografija

1954 m. su pagyrimu baigė Tryškių vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Studijų metais pradėjo dirbti fakultete laborantu, vėliau – vyriausiuoju laborantu Chemijos ir cheminės technologijos institute, kuriame baigęs mokslus pasiliko dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Ilgus metus dirbo Chemijos instituto direktoriumi.

1982 m. A. Vaškelis apgynė chemijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją, [1985] m. tapo profesoriumi, [1990] m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, o [199]8 m. – akademiku. A. Vaškelis buvo apdovanotas dviem Lietuvos mokslo premijomis (1989 ir 2000 m.). Akademikas parašė dvi knygas, publikavo daugiau kaip 200 mokslo straipsnių. Jam vadovaujant parengtos ir apgintos 15 daktaro disertacijų, o du iš šių daktarų tapo habilituotais daktarais.

Mokslinė veikla

Didžioji A. Vaškelio mokslo darbų dalis buvo skirta sistemingiems cheminių (besrovių) metalų ir jų lydinių nusodinimo kinetikos ir mechanizmo tyrimams. Jo darbų analizė apėmė tokias temas, kaip tirpale esančių metalų jonų kompleksų pusiausvyra, cheminės metalizacijos tirpalų stabilumas, koloidinių metalo nanodalelių formavimas ir savybės; jis analizavo paviršiuje vykstančius procesus: heterogeninė katalizė ir elektrokatalizė, paviršių aktyvavimas, tikrojo paviršiaus ploto nustatymas ir kt. Savo svarbiausiais moksliniais darbais A. Vaškelis įnešė svarų indėlį į chemijos mokslą ir tapo visuotinai pripažintu pasaulinio lygio autoritetu. To jis pasiekė sėkmingai jungdamas fundamentinius ir praktinius – vienas kitą papildančius – mokslinių tyrimų aspektus.

Bibliografija

  • M. Šalkauskas, A. Vaškelis, Electroless Deposition on Plastics, Chemija, Leningrad, Russia (1985) (rusų kalba).
  • A. Vaškelis, M. Šalkauskas, Plastics Finishing and Decoration, Satas D., Ed., Van Nostrand Reinhold Company Inc., New York, p. 287. (1986).
  • A. Vaškelis, M. Šalkauskas, Lietuvos MA darbai. Proc. Lit. Akad. Sci. B4(51) 3 (1987) (rusų kalba).
  • A. Vaškelis, Coatings Technology Handbook, Satas D., Ed., Marcel Dekker Inc., New York, p. 187. (1991).
  • Z. Jusys, J. Liaukonis, A. Vaškelis, J. Electroanal. Chem. 307-87 (1991).
  • Z. Jusys, J. Liaukonis, A. Vaškelis, J. Electroanal. Chem. 325-247 (1992).
  • Z. Jusys, A. Vaškelis, J. Electroanal. Chem. 335-93 (1992).
  • Z. Jusys, A. Vaškelis, Langmuir 8-1230 (1992).
  • A. Vaškelis, J. Jačiauskienė, E. Norkus, Chemija, Lietuva 3-16 (1995).
  • E. Norkus, A. Vaškelis, J. Reklaitis, A. Grigucevičienė, Chemija, 3-21 (1995).
  • A. Vaškelis, Z. Jusys, Anal. Chim. Acta 305-227 (1995).
  • A. Vaškelis et al., Galvanotechnik 86-2114 (1995) (vokiečių kalba).
  • E. Norkus, A. Vaškelis, I. Žakaitė, Talanta 43-465 (1996).
  • Z. Jusys, A. Vaškelis, Electrochim. Acta 42-449 (1997).
  • A. Vaškelis et al., Trans, Inst. Metal. Finish. 75 - 1 (1997).
  • Z. Jusys, G. Stalnionis, E. Juzeliūnas, A. Vaškelis, Electrochim. Acta 43-301 (1998).
  • Z. Jusys, R. Pauliukaitė, A. Vaškelis, Phys. Chem. Chem. Phys. 1-313 (1999).
  • A. Vaškelis, E. Norkus, Electrochim. Acta 44-3667 (1999).
  • A. Vaškelis, G. Stalnionis, Z. Jusys, J. Electroanal. Chem. 465-142 (1999).
  • A. Vaškelis, E. Norkus, J. Reklaitis, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, Galvanotechnik 91-2129 (2000) (vokiečių kalba).
  • A. Vaškelis, E. Norkus, J. Reklaitis, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, Galvanotechnik 91-3395 (2000) (vokiečių kalba).
  • A. Vaškelis, J. Jačiauskienė, A. Jagminienė, E. Norkus, Solid State Sci. 4-1299 (2002).
  • A. Vaškelis, A. Jagminienė, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, J. Electroanal. Chem. 521-137 (2002).
  • R. Pauliukiatė, G. Stalnionis, A. Vaškelis, Z. Jusys, J. Appl. Electrochem. 36-1261 (2006).
  • I. Stankevičienė, A. Vaškelis, A. Jagminienė, L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė, E. Norkus, Chemija, 18-8 (2007).
  • A. Vaškelis, E. Norkus, I. Stalnionienė, G. Stalnionis, Electrochim. Acta 49-1613 (2004).
  • E. Norkus, A. Vaškelis, J. Jačiauskienė, I. Stalnionienė, G. Stalnionis, Electrochim. Acta 51-3495 (2006).
  • Z. Jusys, A. Vaškelis, Ber. Bunsenges. Phys. Chem. 101-1865 (1997).

Disertacija

Povilas Algirdas Vaškelis
Titulas habilituotas daktaras
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 1963 m. gruodžio 21 d.
Mokslų kryptis Chemija
Įstaiga Vilniaus valstybinis universitetas
Disertacija Peroksokarbonatų ir peroksofosfatų savybių vandens tirpaluose tyrimas
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai
Povilas Algirdas Vaškelis
Titulas habilituotas daktaras
Disertacijos laipsnis habilituotas daktaras
Disertacijos metai 1982 m. gruodžio 5 d.
Mokslų kryptis Chemija
Įstaiga Chemijos ir cheminės technologijos institutas
Disertacija Autokatalizinės metalų jonų redukcijos vandens tirpaluose dėsningumai ir mechanizmas
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai

1963 m. gruodžio 21 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų daktaro disertaciją „Peroksokarbonatų ir peroksofosfatų savybių vandens tirpaluose tyrimas“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus valstybinis universitetas.

1982 m. gruodžio 5 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Autokatalizinės metalų jonų redukcijos vandens tirpaluose dėsningumai ir mechanizmas“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Chemijos ir cheminės technologijos institutas.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+8886-543=8343 wiki spaudos ženklai).