Povilas Kemėšis
Povilas Kemėšis | |
---|---|
| |
Gimė | 1921 m. lapkričio 9 d. Kilėviškių k., Anykščių raj. |
Mirė | † 2008 m. lapkričio 21 d. Kaunas |
| |
Veikla | Mokslininkas inžinierius, išradėjas, pedagogas
|
Povilas Kemėšis (1921 m. lapkričio 9 d. Kilėviškiai, Leliūnų valsčius – 2008 m. lapkričio 21 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, išradėjas, pedagogas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Anykštėno Biografija
Tėvai: Petras Kemėšis ir Ona Kemėšienė – žemdirbiai ūkininkai. Augo keturių vaikų šeimoje. Broliai ir sesuo: Juozapas Kemėšis (1907–?) – žemdirbys ūkininkas, nuo 1950 m. – politinis kalinys Karagandos lageriuose, Teklė Kemėšytė-? ir Jonas Kemėšis – pasienio policijos pareigūnas, emigrantas Australijoje. Giminaitis (tėvo brolio Juozapo anūkas) Jonas Kemėšius (g. 1948 m.) – savivaldos organizatorius.
1940 m. P. Kemėšis baigė Utenos gimnaziją, 1940–1947 m. studijavo Kauno universitete, įgijo inžinerinį išsilavinimą.
Nuo 1947 m. jis dirbo Kauno elektrinės budinčiuoju inžinieriumi, 1948–1951 m. buvo Kauno žemės ūkio technikumo dėstytojas.
1951–2001 m. P. Kemėšis dėstė Kauno politechnikos institute, Kauno technologijos universitete. 1951–1961 m. jis buvo šio instituto asistentas, 1961–1967 m. – docentas, nuo 1968 m. – profesorius.
1957 m. Kauno politechnikos institute P. Kemėšis apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Ferodinaminis polinių koordinačių vektormetras su dviem laisvumo laipsniais". 1967 m. ten pat jis apsigynė daktaro disertaciją "Vektorinių matavimo sistemų teorijos ir taikymo klausimai", 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, informatikos inžinerijos daktaras.
1964–1968 m. jis vadovavo Automatizuotų valdymo sistemų žinybinei laboratorijai. 1968–1970 m. P. Kemėšis buvo Kauno politechnikos instituto Gamybos automatizavimo katedros vedėjas, 1970–1972 m. – Valdymo sistemų katedros vedėjas.
1972–1993 m. jis buvo Valdymo informatikos katedros profesorius. Nuo 1976 m. P. Kemėšis buvo Kalbos tyrimo laboratorijos mokslinis vadovas.
Nuo 1993 m. P. Kemėšis vadovavo Lingvistinių sistemų mokslinio tyrimo grupei, kuri tyrė natūralios kalbos sintezės algoritmus, suvokimo algoritmus, kalbos ir diktoriaus atpažinimą telefonijoje, klausos sistemos suvokimo neuroninį tinklą. Jo vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė žmogaus klausos analizatoriaus neuroninio tinklo receptorinės dalies matematinį modelį, kuris reikalingas kalbos suvokimo procesams toliau nagrinėti.
Nuo 2001 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Kauno technologijos universiteto profesorius emeritas.
Profesorius P. Kemėšis buvo 10 automatinio kalbos atpažinimo srities išradimų autorius, 33 technikos mokslų kandidatų vadovas.
Jis parengė ir išleido monografijas "Skaičiavimo kompleksų teorija" (dvi dalys, 1974–1976 m.), "Dvimačių kintamosios srovės sekos sistemų teorija" (rusų kalba, su K. Kriščiūnu, 1975 m.), "Kalbos signalų atpažinimas pagal jų struktūrines savybes (rusų kalba, su kitais autoriais, 1977 m.), "Kalbos signalo algoritmai" (1996 m.), "Klausos neuroninis tinklas" (su A. Stasiūnu, 2001 m.).
Laisvalaikiu skaitė knygas, būdavo gamtoje.
Buvo vedęs, žmona Ona Kemėšienė (g. 1927 m.) – gydytoja. Duktė Jūratė Kemėšytė-? (g. 1954 m.), sūnus Remigijus Kemėšis (g. 1956 m.).
Mirė 2008 m. lapkričio 21 d. Kaune.
P. Kemėšio kilmė ir veikla pristatomi Aldonos Karkauskienės genealoginės kraštotyros rinkinyje "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.).
Biografija
1940 m. baigė Utenos gimnaziją, 1947 m. baigė Kauno universitetą. 1957 m. Kauno politechnikos institute apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Ferodinaminis polinių koordinačių vektormetras su dviem laisvumo laipsniais“. 1967 m. ten pat apsigynė daktaro disertaciją „Vektorinių matavimo sistemų teorijos ir taikymo klausimai“, technikos mokslų daktaras, 1993 m. nostrifikuotas habilituotas technologijos mokslų, informatikos inžinerijos daktaras.
1947–1949 m. Kauno elektrinės budintis inžinierius elektrikas, 1948–1951 m. Kauno žemės ūkio technikumo dėstytojas. Nuo 1951 m. Kauno technologijos universiteto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 1968–1972 m. Gamybos automatizavimo katedros vedėjas, nuo 1976 m. Kalbos tyrimo laboratorijos mokslinis vadovas, 1961 m. docentas, nuo 1968 m. profesorius.[1] Nuo 2001 m. rugsėjo 26 d. profesorius emeritas.[2]
Mokslinė veikla
Tyrimų sritis – vektorinių matavimo prietaisų teorija ir naudojimas, automatinė kontrolė, kalbos automatinis atpažinimas. 40 išradimų iš kalbos signalų analizės ir atpažinimo autorius.
Bibliografija
- Skaičiavimo kompleksų teorija, 2 d., 1974-1976 m.
- Dvimačių kintamosios srovės sekos sistemų teorija, su K. Kriščiūnu, 1975 m., rusų k.
- Kalbos signalų atpažinimas pagal jų struktūrines savybes, su kitais, 1977 m., rusų k.
- Kalbos signalų algoritmai, monografija. Kaunas, Technologija, 1996 m.
- Klausos neuroninis tinklas, su A. Stasiūnu, 2001 m.
Šaltiniai
- ↑ Povilas Kemėšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 726 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Povilas Kemėšis. Kauno technologijos universitetas
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |