Povilas Pranciškus Sapiega
| Povilas Pranciškus Sapiega | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Sapiegos | |
| |
| Herbas „Lis“ | |
|
| |
| Gimė | 1657 m. balandžio 23 d. |
| Mirė | † 1715 m. spalio 1 d. |
|
| |
| Tėvas | Jonas Frederikas Sapiega |
| Motina | Konstancija Herburt |
|
| |
| Vikiteka | Povilas Pranciškus SapiegaVikiteka |
Povilas Pranciškus Sapiega (lenk. Paweł Franciszek Sapieha, g. iki 1657 m. balandžio 23 d. – 1715 m. spalio 1, Kodenis) – Kunigaikštis, LDK valstybinis ir bažnytinis, Lietuvos armijos pulkininkas (1683), Kodenio probstas (1688), Varšuvos kanauninkas (1690), Lietuvos didysis dvasinis sekretorius (1704–1713), Žemaitijos vyskupas (1715),
Biografija
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Karūnos lauko raštininko Jono Frederiko Sapiegos (1618–1664) ir Konstincijos Herburt jaunesnysis (trečias) sūnus. Vyresnieji broliai – Braclavo vaivada Mikalous Leonas ir Trakų vaivada Kazimieras Vladislovas.
Mokėsi jėzuitų kolegiume Lvove ir Varšuvoje. Tęsė savo mokslus Vakarų Europoje, aplankė Italiją, Prancūziją, Nyderlandus ir Vokietiją. 1679 metais grįžo į Lietuvą.
1683 metais Lietuvos armijos pulkininko laipsnyje Povilas Pranciškus Sapiega dalyvavo žygyje Lietuvos-Lenkijos armijos į Slovakiją ir Vengriją. 1684 metais atsisakė karinės karjeros ir priėmė dvasinį saną. 1686 metais buvo įšventintas į kunigus. Nuo 1686 metais – Kodenio probstas. Ilgą laiką buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio rūmuose. 1690 metais gavo Varšuvos kanauninko saną, nuo kurio atsisakė 1699 metais.
1694 metais tapo cisterionų abatu Pradizėje, nuo 1708 metų – ATR cisterionų ordino generalinis komisaras.
Povilas Pranciškus Sapiega 1702 metais išsaugojo ištikimybę Lenkijos karaliui Augustui II, kuri 1704 metais perdavė jam Lietuvos didžiojo dvasinio sekretoriaus pareigybę. 1707 metų vasarą giminaičiams spaudžiant perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę.
1715 m. sausio 21 d. Povilas Pranciškus Sapiega gavo Žemaitijos vyskupo saną.
1715 m. spalio 1 d. mirė Kodenyje ir buvo palaidotas vietos Šventos Onos bažnyčioje.
Literatūra
- A. Rachuba, Paweł Franciszek Sapieha [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. XXXV, 1994, s. 148–149.