Povilas Sklėrius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Povilas Sklėrius

Gimė 1898 m. rugpjūčio 21 d.
Kunigiškių k. (Anykščių r.)
Mirė 1979 m. gegužės 14 d. (80 m.)
Kaunas

Tėvas
Mama
Sesuo
Brolis
Brolis
Brolis
Brolis
Brolis
Brolis
Sesuo
Emilija Nakienė (Sklėriūtė1892 m.1953 m.)
Sesuo

Veikla
mokslininkas inžinierius melioratorius, pedagogas, revoliucionierius

Turinys

Povilas Sklėrius (1898 m. rugpjūčio 21 d. Kunigiškių k., Anykščių raj. – 1979 m. gegužės 14 d. Kaunas, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone) – inžinierius melioratorius, pedagogas, mokslininkas, revoliucionierius.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Ciprijonas Sklėrius (18441928) ir Barbora Girgždytė-Sklėrienė (18511920) – valstiečiai žemdirbiai. Augo religingoje šeimoje, sulaukusioje 12 ar 14 vaikų, iš kurių trys ar penki mirė kūdikystėje, buvo jauniausias vaikas. Broliai ir seserys: Teofilija Sklėriūtė-Baronienė-Matulionienė (18741941) – žemdirbė, tarnautoja, sušaudyta vokiečių okupacijos pradžioje, Kajetonas Sklėrius (18761932) – dailininkas, Pranas Sklėrius (apie 1878 – apie 1892) – mirė paauglystėje, Vitaldas Sklėrius (apie 1880 – ?) – emigrantas Rusijoje, dingęs po 1920 m., Feliksas Sklėrius (18811972) – emigrantas JAV, darbininkas, Jurgis Sklėrius (apie 1882 – ?) – emigrantas JAV, kariškis, karo veteranas invalidas, Alfonsas Sklėrius (18901943) – kariškis ir dailininkas, Emilija Sklėriūtė-Nakienė (18921953) – žemdirbė, Anatolija Sklėriūtė (1896–?). Dukterėčia (sesers Emilijos duktė) Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė-Alė Rūta (19152011) – rašytoja, sūnėnas (brolio Vitaldo sūnus) Stanislovas Šklėrius (19141942) – revoliucionierius.

1898 m. rugpjūčio 23 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Teofilis Nainys, krikštatėviai buvo valstiečiai Konstantinas Šilinis ir Veronika Baltuškienė, Aniceto Baltuškos žmona.

Baigė Kunigiškių pradžios mokyklą, gyveno ir dirbo šeimos ūkyje, paskui mokėsi Rokiškio gimnazijoje. 1918 m. Kunigiškiuose P. Sklėrius įsitraukė į revoliucinę veiklą, 19191924 m. buvo komunistinio jaunimo sąjungos (komjaunimo) narys. 19191920 m. jis buvo prorusiškos komunistinės veiklos organizatorius, būrė į kuopeles kairiųjų pažiūrų jaunimą Kunigiškiuose, Rokiškio gimnazijoje, Rokiškio dvare, Ažubaliuose (Rokiškio raj.) bei Savičiūnų, Anykščių raj. dvare.

Baigęs Rokiškio gimnaziją, nuo 1920 m. jis mokėsi Dotnuvos (Kėdainių raj.) žemės ūkio technikume, kur toliau vienijo jaunimą pogrindinei komunistinei veiklai. 19231924 m. už neteisėtą komunistinę veiklą P. Sklėrius buvo kalinamas Rokiškyje ir Panevėžyje. 1924 m. už tai jis buvo pašalintas ir iš technikumo, todėl mokslą baigė eksternu. 19241927 m. jis dirbo kultūrtechniku (geodezininku).

19281933 m. P. Sklėrius studijavo Vienos (Austrija) aukštojoje žemės ūkio mokykloje, įgijo inžinieriaus agronomo išsilavinimą. Tuo pačiu metu jis dalyvavo Austrijos komunistų veikloje, buvo Austrijos komunistų partijos narys.

19341940 m. P. Sklėrius dirbo Žemės ūkio rūmuose Kaune inžinieriumi melioratoriumi, buvo Žemės ūkio ministerijos referentas drenažo reikalams. 19341940 m. jis taip pat buvo Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijos narys.

19401941 m. P. Sklėrius buvo Lietuvos SSR žemės ūkio liaudies komisaro ir Valstybinės žemės komisijos pirmininko pavaduotojas.

1941 m. vasarą prasidėjus karui, jis pasitraukė į Rytus. 19421943 m. P. Sklėrius buvo Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos įgaliotinis evakuotųjų Lietuvos gyventojų reikalams Kirgizijoje.

1944 m. grįžęs į Lietuvą, 19441946 m. P. Sklėrius buvo Lietuvos SSR žemdirbystės liaudies komisaro, ministro ir Respublikinės žemės reformos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Nuo 1946 m. iki gyvenimo pabaigos P. Sklėrius gyveno Kaune, 19461972 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje dėstytoju, nuo 1948 m. buvo docentas.

Jis įkūrė Melioracijos katedrą ir 19461972 m. buvo pirmasis jos vedėjas, 19461955 m. – ir Hidromelioracijos fakulteto dekanas. 19581963 m. P. Sklėrius dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslo reikalų prorektoriumi.

1952 m. jis apsigynė disertaciją, buvo žemės ūkio mokslų kandidatas.

P. Sklėrius 19281933 m. bendradarbiavo JAV lietuvių laikraščiuose "Laisvė", "Vilnis", pasirašydamas Mėnulisto slapyvardžiu arba santrumpomis. Jis taip pat paskelbė mokslinių straipsnių apie pievų sausinimą ir kultūrinimą.

P. Sklėriui suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas (1963 m.).

Susituokė 1932 m. gruodžio 20 d. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, žmona Olga Jonė Paliulytė-Sklėrienė. Užaugino tris vaikus: Vida Elžbieta Sklėriūtė-Mickienė (g. 1934 m.), Elona Sklėriūtė (g. 1938 m.), Arūnas Sklėrius (g. 1947 m.).

Mirė 1979 m. gegužės 14 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Ciprijonas Sklėrius (1844–1928); — Barbora Sklėrienė (iki ... m. Girgždytė, 1851–1920), valstiečiai žemdirbiai.

Broliai ir seserys — Teofilija Baronienė-Matulionienė (iki ... m. Sklėriūtė, 1874–1941), žemdirbė, tarnautoja, sušaudyta vokiečių okupacijos pradžioje; — Kajetonas Sklėrius (1876–1932), dailininkas; — Pranas Sklėrius (apie 1878 – apie 1892), mirė paauglystėje; — Vitaldas Sklėrius (apie 1880 – ?), emigrantas Rusijoje, dingęs po 1920 m.; — Feliksas Sklėrius (1881–1972), emigrantas JAV, darbininkas; — Jurgis Sklėrius (apie 1882 – ?), emigrantas JAV, kariškis, karo veteranas invalidas; — Alfonsas Sklėrius (1890–1943), kariškis ir dailininkas; — Emilija Sklėriūtė (Nakienė, 1892–1953), žemdirbė; — Anatolija Sklėriūtė (1896–?).

Dukterėčia (sesers Emilijos duktė) — Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė Alė Rūta (1915–2011), rašytoja.
Sūnėnas (brolio Vitaldo sūnus) — Stanislovas Šklėrius (1914–1942), revoliucionierius.

Žmona — Olga Jonė Sklėrienė (iki 1932 m. gruodžio 20 d. Paliulytė, santuoka Kauno Vytauto bažnyčioje, ... m.)

Vaikai — Vida Elžbieta Sklėriūtė (Mickienė, g. 1934 m. Vietovė),...; — Elona Sklėriūtė (g. 1938 m. Vietovė), ... ; — Arūnas Sklėrius (g. 1947 m. Vietovė), ...

Išsilavinimo kelyje

Povilas buvo jauniausias vaikas religingoje šeimoje, sulaukusioje 12 (14) vaikų. 1898 m. rugpjūčio 23 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Teofilis Nainys, krikštatėviai buvo valstiečiai Konstantinas Šilinis ir Veronika Baltuškienė.

... m. baigė Kunigiškių pradžios mokyklą, gyveno ir dirbo šeimos ūkyje. Paskui mokėsi Rokiškio gimnazijoje, kurią baigė 1920 m.

1918 m. Kunigiškiuose P. Sklėrius įsitraukė į revoliucinę veiklą, 19191924 m. buvo komunistinio jaunimo sąjungos (komjaunimo) narys. 1919–1920 m. jis būrė į kuopeles kairiųjų pažiūrų jaunimą Kunigiškiuose, Rokiškio gimnazijoje, Rokiškio dvare, Ažubaliuose (Rokiškio raj.) bei Savičiūnų (Anykščių r.) dvare.

1920 m. jis įstojo į Kėdainių raj. Dotnuvos žemės ūkio technikumą, kur toliau vienijo jaunimą pogrindinei komunistinei veiklai. 1923–1924 m. už neteisėtą komunistinę veiklą P. Sklėrius buvo kalinamas Rokiškyje ir Panevėžyje. 1924 m. už tai jis buvo pašalintas ir iš technikumo, todėl mokslą jame ... m. baigė eksternu.

19241927 m. jis dirbo kultūrtechniku (geodezininku).

19281933 m. P. Sklėrius studijavo Vienos (Austrija) aukštojoje žemės ūkio mokykloje, įgijo inžinieriaus agronomo išsilavinimą. Tuo pačiu metu jis dalyvavo Austrijos komunistų veikloje, buvo Austrijos komunistų partijos narys.

Darbinė veikla

19341940 m. P. Sklėrius dirbo Žemės ūkio rūmuose Kaune inžinieriumi melioratoriumi, buvo Žemės ūkio ministerijos referentas drenažo reikalams. 1934–1940 m. be to jis buvo Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijos nariu.

19401941 m. P. Sklėrius ėjo Lietuvos SSR žemės ūkio liaudies komisaro ir Valstybinės žemės komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas.

1941 m. vasarą prasidėjus karui, jis pasitraukė į Rytus. 19421943 m. P. Sklėrius buvo Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos įgaliotinis evakuotųjų Lietuvos gyventojų reikalams Kirgizijoje.

1944 m. grįžęs į Lietuvą P. Sklėrius tapo Lietuvos SSR žemdirbystės liaudies komisaro, ministro ir Respublikinės žemės reformos komisijos pirmininko pavaduotoju.

1946 m. Povilas Sklėrius apsigyveno Kaune, kur 19461972 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA) dėstytoju. Nuo 1948 m. buvo docentas.

1946 m. P. Sklėriaus iniciatyva LŽŪA buvo įkūrta Melioracijos katedra, jis buvo pirmasis jos vedėjas ir tas pareigas ėjo iki 1972 m.

19461955 m. Povilas Sklėrius buvo Hidromelioracijos fakulteto dekanas. 19581963 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslo reikalų prorektorius.

1952 m. jis apsigynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją "Šiaulių srities nusausintų žemių, pievų ir pelkių įsisavinimas pagal gamybinių bandymų duomenis"

Povilas Sklėrius formulavo melioracijos mokslą Lietuvoje ir išugdė daug talentingų mokinių: profesorius Rimvydas Tumas, Rimantas Urbonas, Aloyzas Dirsė, Albinas Kusta.

Jam vadovaujant mokslų daktarais tapo: Antanas Balčiūnas ir Povilas Balzarevičius. Povilas Sklėrius padėjo parengti daugiau kaip 1000 (tūkstantį) inžinierių hidrotechnikų.

Labai turininga Povilo Sklėriaus veikla – trūkstant aukštos kvalifikacijos specialistų, P. Sklėrius ilgą laiką dirbo antraeilėse pareigose naujai sukurtame Mokslų Akademijos institute, vadovavo agromelioracijos skyriui. Didelis jo nuopelnas tas, kad Lietuvos respublika pirmoji kompleksiškai melioravo ir sukultūrino žemes.

19281933 m. P. Sklėrius bendradarbiavo JAV lietuvių laikraščiuose „Laisvė“, „Vilnis“, pasirašydamas Mėnulisto slapyvardžiu arba santrumpomis.

1963 m. Povilui Sklėriui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Jis apdovanotas dviem „Garbės ženklo“ ordinais.

Paskelbė mokslinių straipsnių apie pievų sausinimą ir kultūrinimą.

Akademinė ir mokslinė veikla

Vadovavimas disertacijoms

  1. Zenonas Kinderis,
  2. Aloyzas Dirsė
  3. Albinas Kusta
  4. Rimantas Urbonas
  5. Rimvydas Tumas
  6. Raimundas Žekevičius
  7. Algis Seniūnas

1968 m. sustiprėjus mokslinei bazei prie Melioracijos katedro buvo įsteigta žinybinė "Drenuotų dirvų vandens balanso elementų tyrimo laboratorija", kurios vadovu tapo Aloyzas Dirsė. Jis 1973 m. apgynė habil. dr. disertaciją tema "Dvipusio dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo pagrindai Lietuvos sąlygomis". 1987 m. Habil. dr. disertaciją apgynė Povilo Sklėriaus mokinys Rimvydas Tumas ir 1988 m. habil. dr. - Albinas Kusta.

Prisiminimai

Cquote2.png

Povilas Sklėrius sielos gilumoje buvo linksmas ir rūpestingas žmogus. Gyvai reiškėsi akademinėje veikloje, ilgose kelionėse, pvz. 1961 m. kelionėje po Ukrainą, Moldaviją ir Baltarusiją, šių respublikų žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigas, su kelionės vadovu Povilu Sklėriumi vaikštinėjau po bažnyčias ir muziejus. Namo grįžom linksmesniais veidais. Visiems laikams išsaugojau tą nuotaiką, ypač. Odesą, kuri visus jaudino paslaptingumu ir neatsekamu žavesiu, žinote, tada, kai šios kelionės dalyvis profesorius Viktoras Ruokis vietiniam dailininkui pozavo Karlą Marksą.


Juvencijus Petrulis

Cquote1.png

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: