Prakeikimas

Prakeikimas įvairiose religijose ir tikėjimuose – tai tam tikra malda, reikalavimas, išreiškiantis blogo palinkėjimą kitam asmeniui ar žmonių grupei, vietai ir pan. Prakeikimu taip pat vadinamas ir numanomai tokius norus įgyvendinantis antgamtinės jėgos veikimas, atpažįstamas iš matomų pasekmių. Prakeikimo prašoma meldžiant teisingumo, norint, kad būtų nubaustas kaltininkas, piktadaris arba priešas.

Religiniai prakeikimai ir jų neutralizavimas

Prakeikimai sutinkami daugumoje religijų. Daugelyje religijų prakeikimai draudžiami, kitose – toleruojami kaip savigyna nuo piktųjų dvasių. Daugumoje religijų egzistuoja prakeikimų nuėmimo praktika. Dažnai dvasiniai negalavimai, piktų dvasių apsėdimai, bloga nuotaika, besikartojančios tragedijos, fiziniai trūkumai priskiriami prakeikimų poveikiui. Vudu magai prakeikimų panaikinimui naudoja žoleles, burtus ir mistinius ritualus. Pagal Vatikano pateikiamą informaciją, pats Vatikanas turi apie 300 dirbančių egzorcistų, užsiimančių piktųjų dvasių ir demonų išvarymu. Protestantizme prakeikimų neutralizavimui naudojami tik Biblijoje paminėti būdai – malda, atgaila, pasnikas, palaiminimai, pastoriaus rankų uždėjimas, krikštas.

Krikščionybėje ir judaizme prakeikimo terminas taikomas Ievos ir Adomo pirmajai nuodėmei, kitose kultūrose moters menstruacijoms apibūdinti.

Prakeikimai tautosakoje

Piktadariškas prakeikimas dažnai sutinkamas vudu kultuose, satanizme, juodojoje magijoje. Prakeikimai dažni vietinėse religijose ir papročiuose. Labai didelę reikšmę prakeikimai vaidina indų kultūroje. Indai tvirtai tiki vietinių fakirų teise blogus žmones prakeikti bei gerus žmones palaiminti.

Afroamerikiečiai hudu savo prakeikimus „padeda ant kelio“, žmogui praėjus prakeiktą vietą, padėtas prakeikimas jam pereina. Viduržemio regiono žmonės tiki pikta akimi. JAV amišai ir Vokietijos fermeriai tiki raganavimu, susiejusiu su žemdirbyste. Jei karvės nebeduoda pieno, prastai uždera derlius ar arklys sušlubuoja, visa kaltė metama arklidės raganai. Lietuvoje prietaringi žmonės bijo juodos katės, perbėgančios kelią; penktadienio, 13 mėnesio dienos; išlipimo kaire koja iš lovos, ir pan.

Prakeikimai senovės Romoje ir Graikijoje

Romoje ir Graikijoje prakeikimai buvo gana oficialūs, dažnai surašomi ant švininių lentelių, prašant piktosios dvasios, demono arba mirusio žmogaus įvykdyti užrašytą prakeikimą. Lentelė būdavo nunešama į tokią vietą kaip kapavietė, kapinės ar šaltinis. Prakeikimo lenteles romėnai vadino tabulae defixiones, graikai katadesmoi. Tekstuose prašoma nubausti priešą fiziškai (kad jam būtų nukirsta ranka, sulaužyta koja), po to paaiškinama, kodėl – už vagystę, apgaulę, skolos negrąžinimą. Pagoniškoje Italijoje prakeikimai buvo užkasami po žeme.

Keltų prakeikimai

Keltai vartojo įvairus prakeikimus. Airijoje žinomas akmens prakeikimas, juo žmogui atimama laimė; kiaušinio prakeikimas, atimantis vaisingumą; Naujų metų prakeikimas, kuriuo sugadinami visi metai; pieno prakeikimas, kai pienas atitenka kitai karvei.

Prakeikimai Talmude

Žydų rabinai tiki prakeikimų jėga. Manoma, kad prakeikimai gali atsirati tik maldos pagalba (Ta'an. 23b); piktadariškas prakeikimas yra neefektyvus, todėl mažai tikėtinas (Makkot 11a), prakeikimas krenta ant prakeikėjo galvos (Sanhedrin 49a). Pagal Talmudą, jei žmona, girdint vyrui, prakeikia jo tėvus, vyras turi su ja išsiskirti ir neduoti jai nei vieno šekelio (Ket. 72a). Prakeikimai leistini tik religiniais motyvais: jei kažkas, skaitydamas Tanachą, klaidingai pranašauja Mesijo atėjimą, jis turi buti prakeiktas (Sanhedrin 97b). Prakeiktu laikomas žmogus, atlikęs baudžiamus veiksmus ir taip nusipelnęs bausmės. Žydų legendose minimas prakeikimas ne tik žodžiu, bet ir prakeikimas piktu žvilgsniu, dėl kurio prakeiktasis mirdavo arba nuskursdavo (Sotah 46b).

Prakeikimai Biblijoje

Pirmasis Biblijoje paminėtas Dievo prakeikimas krito ant žalčio (Pr. 3:14), vėliau ant Ievos ir Adomo. Dėl šio prakeikimo moteris gimdo skausmuose, vyras prakaitu uždirba duoną. Senajame testamente prakeikimas buvo laikomas efektyvia bausmės priemone, nors bendrai Biblijoje prakeikimas laikomas žmogaus noru, kurį įvykdyti gali tik vienas Dievas (jei prakeikimas teisingas ir pelnytas). Pagal Saliamoną prakeikimas aplenkia savo taikinį (Pt 26:2) ir krenta ant to, kas jį paleidžia (Pr. 12:3). Piktadario prakeikimą Dievas gali paversti prakeikto žmogaus palaiminimu (Pk. I 23:5). Prakeikimai Biblijoje prisikiriami prie nuodėmių, tačiau kartais jie tarnauja kaip savigynos priemonė nuskriaustiems ir apgautiems(Pt.30:10,11:26,Tei. 9:57). Tikima, kad prakeikimas, išsakytas teisingo žmogaus, yra pats veiksmingiausias (Pr. 9:25, 27:12, 2 K. 2:2:24). Senajame testamente visi prakeikimai surašyti Pakartoto Įstatymo knygoje 28:15. Manoma, kad vieną, du ar net daugiau prakeikimų yra patyręs kiekvienas žmogus. Naujajame testamente Paulius mato Jėzaus nukryžiavimą kaip pagrindinį žmonijos prakeiksmą (Gal 3:13), turėdamas omenyje Pakartoto Įstatymo 21:22 Jei žmogus bus padaręs nusikaltimą, vertą mirties bausmės, ir, bausmę įvykdžius, pakabinsi jo lavoną ant medžio, jo kūnas neturi ant medžio likti visą naktį. Palaidosi jį tą pačią dieną, nes Dievo prakeikimas bus tam, kuris kabo ant medžio.