Prancūzijos Gviana
| |||||
| |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė | Kajenas | ||||
| Didžiausias miestas | Kajenas | ||||
| Valstybės vadovai |
| ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
86 504 km² (0) - | ||||
| Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
249 540 (-) 2.88 žm./km² (0) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
- mlrd. $ (-) - $ (-) | ||||
| Valiuta | euras | ||||
| Laiko juosta | UTC-3 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - | ||||
| Valstybinis himnas | Prancūzijos Gvianos himnas | ||||
| ISO kodas | GF | ||||
| ISO3 kodas | GUF | ||||
| ISO skaitmeninis kodas | 254 | ||||
| FIPS kodas | FG | ||||
| GeoName kodas | 3381670 | ||||
| Interneto kodas | .gf | ||||
| Šalies tel. kodas | 594 | ||||
 Vikiteka: |
Prancūzijos GvianaVikiteka | ||||
Prancūzų Gviana (pranc. Guyane française; Guyane) – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.
Istorija
 |
|---|
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija |
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana |
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos istorija
Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, galibi, vajampi ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino „Parijų žeme“. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir Sinamario miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kaikurios Prancūzios Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos politinė sistema
Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos ir Europos Sąjungos dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas Paryžiuje, Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos geografija
Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi Pietų Amerikoje, tačiau dažniausiai priskiriama Karibų salų regionui dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis Gvianos plokščiakalnio, kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta – Bellevue de l'Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia – Maroni). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos ekonomika
Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), aukso gavyba ir medienos kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % BVP sudaro pelnas iš šalia Kourou miesto išsidėsčiusio Europos Kosminio Centro. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga turizmas (ypač ekoturizmas). Didelė problema – nedarbas (net 20-30 %).
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos demografija
2005 m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, kai tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš Surinamo.
Dauguma gyventojų kreolai (juodaodžiai ir mulatai), kartu su didele Haičio juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 % šalies gyventojų. Apie 10 % gyventojų yra europiečiai (dauguma prancūzai). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8 % iš Brazilijos, 4 % iš Surinamo, 2,5 % iš Gajanos. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5 % – Miao tautos atstovai iš Laoso, 3,2 % – kinai (daugiausia iš Honkongo). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia Sent Lusijos). Maroni upės baseine gyvena maronai – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4 % gyventojų sudaro indėnai (karibai, aravakai ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse džiunglėse.
Dauguma gyventojų – katalikai (įskaitant laosiečius ir daugumą kitų imigrantų), tačiau indėnai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikėjimus.
 | |||||||||
| 1982 m. | 1990 m. | 1999 m. | 2000 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2012 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 73 022 | 114 678 | 157 277 | 164 500 | 184 000 | 191 000 | 202 000 | 249 540 | ||
| |||||||||
| |||||||||
Kita informacija
- Prancūzijos Gvianos komunos
- Prancūzijos Gvianos ryšiai
- Prancūzijos Gvianos užsienio politika
- Prancūzijos Gvianos karinės pajėgos
- Prancūzijos Gvianos transportas
Šaltiniai
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||