Prancūzų fregatų sekluma
Prancūzų fregatų sekluma (angl. French Frigate Shoals, havajiečių kalba Mokupapapa) – didžiausias Havajų Šiaurės Vakarų salų atolas. Koordinatės – 23° 52′ 8.04″ N, 166° 17′ 9.6″ W (902 km į š.v. nuo Honolulu).
Pavadinimo kilmė
Atolui pavadinimą suteikė prancūzų keliautojas Žanas Fransua Laperūzas (Jean-François de Lapérouse), šioje vietoje vos nepraradęs savo ekspedicijos fregatų „Boussole“ ir „Astrolabe“, kai 1786 m. lapkričio 6 naktį jūreiviai pastebėjo bangų mūšą, ir abu laivai paskutiniu momentu pasuko šalin ir išvengė sudužimo.
Atolą sudaro 32 km ilgio pusmėnulio formos rifas, dvylika smėlio sėklių ir 36 m aukščio Laperūzo uola - vienintelis virš vandens iškilęs ugnikalnio likutis. Bendra koralinio rifo teritorija 939 km², visas sausumos plotas 24,891 ha, iš kurių 10,53 ha užima Terno sala – maždaug vieno kilometro ilgio sausumos plotelis, kuriame nuolatos gyvena keletas žmonių ir kuriame yra įrengtas nusileidimo - pakilimo takas. Čia įrengta Havajų salų nacionalinio draustinio stebėjimo stotis.
Prancūzų fregatų sekluma yra Havajų valstijos dalis ir priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Fauna ir flora
Atolas paskelbtas gamtos draustiniu. Jame auga 41 koralų rūšis, tarp kurios iš jų neaptinkamos kitose Havajų salyno vietose. Rifuose gyvena ~150 rūšių dumblių, virš 600 rūšių bestuburių, iš kurių dauguma yra endemikai, didelė žuvų įvairovė.
Prancūzų fregatų seklumoje neršia dauguma Havajų žaliųjų vėžlių (Chelonia Mydas), gyvena didžiausia Havajų ruonių vienuolių populiacija.
Atolo salelėse gausu paukščių kolonijų. Čia peri 18 paukščių rūšių (dauguma Terno saloje) – juodakojai albatrosai (Phoebastria nigripes), tamsianugariai albatrosai (Phoebastria immutabilis), audrapaukščiai (Pterodroma hypoleuca ir Bulweria bulwerii), audronašos (Puffinus pacificus ir Puffinus nativitatis), audrašaukliai (Oceanodroma tristrami), Phaethon rubricauda, kaukėtieji padūkėliai (Sula dactylatra), raudonkojai padūkėliai (Sula sula), rudieji smigikai (Sula leucogaster), didžiosios fregatos (Fregata minor), žuvėdros (Onychoprion lunatus, Onychoprion fuscatus, Procelsterna cerulea), rudieji nodžiai (Anous stolidus) ir juodieji nodžiai (Anous minutus), gygiai (Gygis alba), žiemoja kelios rūšys sėjikinių.
Mokslinė ekspedicija 2006 m. aptiko apie 100 anksčiau šiame regione neaptiktų rūšių, kai kurios iš jų apskritai mokslui dar nebuvo žinomos.
Nuorodos
| ||||||||||||||||
| ||||||