Prancūzijos Marokas

Maroc français Prancūzijos Marokas
nebėra
← 1912 – 1956 →
Vėliava
Šviesiai žalia: Prancūzijos Maroko protektoratas, rožinė: Ispanijos Maroko protektoratas ir nuo 1958 m. Tarfajos juosta (Cap Yubi), raudona: Ispanija ir Vakarų Sacharos kolonija, geltona: tarptautinė Tanžero zona
Sostinė	Rabatas
Valdymo forma	protektoriatas
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1912
- Nepriklausomybė	1956 m.

Prancūzijos Marokas (pranc. Maroc français) buvo Prancūzijos protektoratas Maroke. Jis apėmė dabartinę Maroko teritoriją, išskyrus šiaurinę dalį (Ispanijos Maroką), tarptautinę Tanžero zoną ir Ispanijos Vakarų Afriką.

Istorija

1904 m. Prancūzija ir Ispanija slapta pasidalino sultonatą į įtakos zonas. 1912 m. kovo 30 d. Prancūzija ir Maroko sultonas Feso sutartimi susitarė dėl Prancūzijos protektorato įkūrimo Maroke, išskyrus Tanžerą. Valstybės vadovu oficialiai liko sultonas. 1912 m. lapkričio 27 d. Prancūzijos-Ispanijos sutartimi Prancūzija pripažino Ispanijos įtakos zoną Maroko šiaurėje, Tanžeras tapo tarptautinės demilitarizuotos srities centru.

Prancūzijos Maroko administraciniu centru buvo Rabatas. Pirmuoju Prancūzijos generaliniu rezidentu po protektorato sukūrimo tapo Louis-Hubert Lyautey (1912 m. balandžio 28 d.-1925 m. rugpjūčio 25 d.). Savo tarnybos metu šalis buvo intensyviai modernizuojama. Naujos gyvenvietės buvo kuriamos už senųjų senamiesčių ribų.

Antrojo pasaulinio karo metu Maroko sultonas palaikė bendradarbiavimą su prancūzais, Maroko berberų dalinys tarnavo Prancūzijos kariuomenėje.

Protektoratas nustojo egzistuoti 1956 m., kai Prancūzija ir Ispanija pripažino Maroko nepriklausomybę.