Prancūzijos Polinezija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Polynésie française
Pōrīnetia Farāni
Flag of French Polynesia.svg French Polynesia COA.png
(Detaliau) (Detaliau)
Prancūzijos Polinezija žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų, taitiečių
Sostinė Papeetė
Didžiausias miestas Papeetė
Valstybės vadovai Gaston Tong Sang
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
4 1674,167 km²
416,700 ha
1,608.879 mi²
km² (173)
12 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
275 040 (181)
6666 žm./km²
0.66 žm./ha
170.94 žm./mi²
žm./km² (130)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2003 (progn.)
4,58 mlrd. $ (7)
17 500 $ (?)
Valiuta CFP Frankas (XPF)
Laiko juosta UTC-10
Nepriklausomybė

Valstybinis himnas Prancūzijos Polinezijos himnas
ISO kodas PF
ISO3 kodas PYF
ISO skaitmeninis kodas 258
FIPS kodas FP
GeoName kodas 4030656
Interneto kodas .pf
Šalies tel. kodas +689
Commons-logo.svg Vikiteka: Prancūzijos PolinezijaVikiteka

Prancūzijos Polinezija (pranc. Polynésie française, tait. Pōrīnetia Farāni) – Prancūzijos užjūrio bendrija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, sudaryta iš kelių salynų. Turi Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą. Sostinė Papeetė yra gausiausiai apgyvendintoje saloje – Taityje.

Turinys

Administracija

19462003 m. Prancūzų Polinezija turėjo „užjūrio teritorijos“ statusą. 2003 m. įgijo „užjūrio bendruomenės“ statusą. O pagal 2004 m. vasario 27 d. gavo užjūrio valstybės vardą ir plačią autonomiją.

Istorija

Kapitono Wallis'o ir karalienės Oberea susitikimas 1772 m.

Salose nuo seno gyveno polineziečių tautos. Jie čia atkeliavo maždaug prieš 5000 m. iš Kinijos. Vertėsi žemdirbyste. Vėliau atsikraustė gyventojai iš Malajų salų, Filipinų. XIX a. šias salas užvaldė Prancūzija. 1958 m. Prancūzų Polinezija įgavo savarankiškos teritorijos statusą. 1995 m. kilo protestai dėl salose Prancūzijos vykdomų branduolinių bandymų. Prancūzai buvo priversti nutraukti bandymus.

Politinė sistema

Prancūzijos Polinezija – parlamentinė, demokratiška Prancūzijos užjūrio bendruomenė (collectivité d'outre-mer). Vyriausybės galva – prezidentas. Vyriausybei priklauso vykdomoji valdžia. Įstatymų leidyba priklauso tiek vyriausybei, tiek Prancūzijos Polinezijos Asamblėjai.

Administracinis suskirstymas

Salyno žemėlapis
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos administracinis suskirstymas

Prancūzijos Polinezija padalinta į 5 padalinius (pranc. subdivisions administratives):

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos geografija

Prancūzijos Polinezijos salos užima 4167 km² sausumos plotą ir 2,5 mln. km² vandenyno ploto. Sudaro pagrindinės 4 salų grupės: Visuomenės salos (tarp jų Taitis), Markizų salos, Tuamotu salos ir Tubuajo salos. Svarbesnės salos: Taitis, Bora Bora, Hiva Oa, Huahine, Maiao, Maupiti, Mehetia, Murea, Nuku Hiva, Raiatea, Tahaa, Tetiaroa, Tubuai ir Tupai. Salos koralinės ir vulkaninės kilmės; padengtos tropiniais miškais. Aukščiausia vieta – Orohena k. (2241 m; Taityje). Klimatas šiltas ir drėgnas. Nereti uraganai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos ekonomika

Prancūzijos Polinezija turi gerai išvystytą ekonomiką, tačiau ši yra priklausoma nuo Prancūzijos. Ekonomika labiausiai išvystyta didžiosiose salose (Taityje, Bora Boroje). Svarbiausia ūkio šaka – turizmas. Salose auginami kokosai, vanilė, vaisiai, daržovės. Medienos apdirbimas, kobalto gavyba. Žvejyba. Salos taip pat garsėja juodaisiais Taičio perlais.

Gyventojai

Kuko įlanka Moorea saloje.

Pagrinidinis straipsnis: Prancūzijos Polinezijos gyventojai

2002 metais salose gyveno 245,4 tūkst. gyventojų. 83 % iš jų polineziečiai, 12 % baltieji (daugiausia prancūzų kilmės), 5 % išeiviai iš Rytų Azijos (daugiausia kinai). Net 69 % Prancūzijos Polinezijos gyventojų gyvena Taityje. Vidutinė gyvenimo trukmė – 76,1 m. Raštingumas siekia 98 %. 54 % – protestantai, 30 % – Romos katalikai, likusieji – ateistai ir kitų religijų išpažinėjai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1983 m. ir 2012 m.
1983 m. 1988 m. 1996 m. 2002 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2012 m.
164 473 188 814 219 521 245 516 249 400 256 200 259 596 275 040

Kultūra

Prancūzijos Polinezijai būdinga polinezietiška kultūra: krikščionybė susipynusi su vietinėmis religijomis (nuošalesnėse salose vis dar yra išlikusių tabu, vietinių dievų kultas), muzikoje ir šokiuose ryškūs jūros, religijos motyvai. Viso salyno kultūra įvairialypė: išskiriama taitiečių, markiziečių, tuamotu kultūros.

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: