Pranciškus Andriolis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pranciškus Andriolis

Gimė 1794 m.
Brentoniko prie Rovereto, Italija
Mirė 1861 m. gegužės mėn.
Vilnius

Vaikai

Mykolas Elvyras Andriolis

Pranciškus Andriolis (it. Francesko Andriolli, 1794 m. Brentoniko prie Rovereto, Italija1861 m. gegužės mėn. Vilnius) – italų kilmės Lietuvos tapytojas, medžio drožėjas, skulptorius.

Biografija

Sūnus dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis. Į Lietuvą atvyko 1812 m. kaip Napoleono armijos kapitonas. Po karo paleistas iš nelaisvės apsigyveno Vilniuje. 1827 m. priėmė Rusijos pilietybę. 1832 m. Vilniaus universitete įgijo tapytojo ir dekoruotojo, 1839 m. Sankt Peterburgo dailės akademijoje – piešimo mokytojo specialybę. Iki 1841 m. dirbo piešimo mokytoju Šiaulių bajorų mokykloje.

Kūryba

1830 m. ir 1833 m. restauravo Vilniaus katedros skulptūras, 1837 m. freskas, atliko drožybos darbų. Sukūrė skulptūrų:

Kūryba turi akademistinio realizmo ir manierizmo bruožų.[1]

Šaltiniai

  1. Osvaldas Daugelis. Pranciškus Andriolis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 499 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+2347-35=2312 wiki spaudos ženklai).