Pranciškus Smuglevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pranciškaus Smuglevičiaus portretas. Juozapas Peška

Pranciškus Smuglevičius (lenk. Franciszek Smuglewicz, 1745 m. spalio 6 d. Varšuvoje1807 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje) – įžymiausias klasicizmo dailininkas Lietuvoje. Didžiąją dailininko kūrybos dalį sudaro religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų siužetais, šventųjų paveikslai, taip pat istorinio, mitologinio, alegorinio ir portretinio žanro kūriniai. Be to jis savo darbuose įamžino Vilniaus architektūros paminklus, svarbiausius LDK istorijos įvykius, kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas.

Gimė 1745 m. spalio 6 d. Varšuvoje, iš Žemaitijos kilusio tapytojo Luko Smuglevičiaus (1709–1780) šeimoje. Dailės amato mokėsi pas tėvą, bei tapytojo Simono Čechavičiaus (1689–1775) dirbtuvėje. Nuo 1763 m. studijavo Romoje. Bendraudavo su švietėjiško klasicizmo teoretiku Johanu Joakimu Vinkelmanu ir kitomis įžymybėmis. Romoje P. Smuglevičius susiformavo ir išgarsėjo kaip vienas pirmųjų XVIII a. klasicizmo stiliaus kūrėjų Europoje.

Nuo 1795 m. iki mirties 1807 m. P. Smuglevičius gyveno Vilniuje. 1797–1807 m. vadovavo Piešimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete.

Vilniaus vaizdų ciklas (1785-1786)

Vilniaus miesto panorama nuo Tauro kalno

Kiti paveikslai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Pranciškus Smuglevičius – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: