Priedainis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Priedainis (arba refrenas) – dainos dalis, atsikartojanti per visą tekstą, turinti apibrėžtą tekstą ir vietą eilutėje arba posme.

Tai labai archajiška dainos struktūrinė dalis, gerai žinoma lietuvių liaudies muzikoje. Priedainiai ypač svarbūs sutartinėse, bet gausūs ir karo, darbo, apeiginėse, vaišių dainose, lopšinėse, dainuojamuosiuose pasakų intarpuose.[1] Priklausomai nuo dainos žanro skiriasi ir priedainiai: pvz., šienapjūtės dainose tai bus valioj, ganymo dainose – rido, ralio, generalio, Kalėdų, Advento dainose – leliumai, leliumoj, kalėda, lopšinėse – liūlio, čiūčia, lioj liuli, rugiapjūtės vakaro dainose – rūta žalioji ir kt. Dažnai tokie priedainiai yra onomatopėjos.

Šaltiniai

  1. Priedainis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 442 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+985-0=985 wiki spaudos ženklai).