Priekulė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Priekulė
   Priekule COA.jpg   
PriekulėSilnice141OdNáměstíKeKlajpedě.JPG
Miesto centras

Priekulė
55°33′22″N 21°19′08″E / 55.556°N 21.319°E / 55.556; 21.319 (Priekulė)Koordinatės:55°33′22″N 21°19′08″E / 55.556°N 21.319°E / 55.556; 21.319 (Priekulė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija: Priekulės seniūnija
Gyventojų: 1 413 (2011 m.)
Plotas: 2,450 km²
Tankumas (2011): 577 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Príekulė
Kilmininkas: Príekulės
Naudininkas: Príekulei
Galininkas: Príekulę
Įnagininkas: Príekule
Vietininkas: Príekulėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-96047


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PriekulėVikiteka

PriekulėMažosios Lietuvos miestas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Minijos upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, pastatyta 1938 m.
Legenda pomnik.svg Priekulės 450-mečio paminklas, stovinti senosios bažnyčios vietoje.
Tree map icon.svg Miesto parkas vadinamas Vingio vardu, jame auga Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio; gamtos paminklas), yra hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos).
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Priekulės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Ievos Simonaitytės muziejus
  • Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Klaipėdos g. 29.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Priekulė




Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Priekulė OpenLayers žemėlapyje
Priekulė „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Priekulė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Priekulė 1860 m. žemėlapyje

Pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu, Priekulės apylinkės, kuriose gyveno nemažai lietuvių, atiteko Ordinui, o vėliau – Prūsijai. Pati Priekulė minima nuo 1511 m.[6] XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija, pastatyta Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia.

Priekulės dvaras įkurtas apie 1664 m. XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje (įkurta 1866 m.) buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais. Spaustuvėje dirbo Jurgis Traušys, Martynas Šernius.

1897 m. vasario 8 d. prijungti Juraičiai ir Prūsiškės, 1898 m. gegužės 7 d. – Elniškės, 1940 m. Priekulė, Gropiškiai, Braciškiai ir Priekulės dvaras sujungti į Priekulės savivaldybę.

1923 m. Priekulė atiteko Lietuvai. 1938 m. pastatyta Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Priekulė tapo apskrities pavaldumo miestu. 19501990 m. buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė sūrių, keramikos gamyklos.

2002 m. patvirtintas Priekulės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Klaipėdos valsčius, Prūsijos kunigaikštystė
17011752 m. Klaipėdos valsčius, Prūsijos karalystė
17521871 m. Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
18711918 m. Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija
19191923 m. Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Priekulės valsčiaus centras, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Klaipėdos apskritis, Trečiasis Reichas
19501953 m. Priekulės rajono centras,Klaipėdos sritis
19531959 m. Priekulės rajono centras
19591995 m. Priekulės apylinkės centras, Klaipėdos rajonas
nuo 1995 m. Priekulės seniūnijos centras, Klaipėdos rajono savivaldybė


Iki 1701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011752 m. Prūsijos karalystės, 17521818 m. Lietuvos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1923 m. Veimaro respublikos Karaliaučiaus apygardos, 1923–1939 m. Lietuvos Respublikos Klaipėdos krašto, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Klaipėdos apskrities, 19501995 m. Klaipėdos rajono, nuo 1995 m. Klaipėdos rajono savivaldybės kaimas.[7]

Pavadinimo kilmė

XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas (vandenvardinis vietovardis) – viso 3 sodybos. Šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Taigi, Priekulė yra asmenvardinis vietovardis. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra latviška (plg. Priekulės miestas Latvijoje).[8]

Dvaras ir kaimas vadintas 1540 m. Lucas Precoll[9], 1541 m. Lucas Pregkoll, 1629 m. Preckol[10], 1640 m. Pröcolß[11], 1670 m. Prökol[12], 1754 m. Proeckuls, 1785 m. Pröckuls[13], Prekul, Prekuls, Prekuls bey der Brücke, Proeckulsche Wind Mühle, Proeckuls Wind Mühln, Proekuls, Proekuls Minge Krug, Proekusche Wind Mühle, Prokuls[14].

Rašytoja Ieva Simonaitytė taip rašė apie etimologiją:

Cquote2.png Priekulis buvo pirmas gyventojas ant Minijos kranto, gal net dabartiniame Priekulės Vingio parke. Spėju tai dėl to, kad esu mačiusi ten senų griuvėsių. Kur Priekulis dingo, greičiausiai tai buvo dvarponis, taip pat niekur nerandu. Bet iš jo išėjo kaimas Priekulė.
Cquote1.png


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1540 m. ir 2011 m.
1540 m. 1910 m.sur. 1925 m.sur. 1959 m.sur.[15] 1970 m.sur. 1976 m.[16][17]
196 570 1 101 1 823 1 931 2 000
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
1 864 1 826 1 725 1 413 - -

Gyventojų dauguma priklausė Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčiai.

Žymūs žmonės

  • 19601978 m. Priekulėje vasaras praleisdavo rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978), turėjusi čia vasarnamį, kuriame 1980 (ar 1984) m. įkurtas rašytojos sodyba-memorialinis muziejus prie Minijos kranto. 1997 m. rašytojai atminti Priekulės centrinėje aikštėje pastatytas paminklas „Šventvakarių Ėvė“ (skulptorė Dalia Matulaitė).

Šaltiniai

  1. Priekulė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Priekulė wikimapia.org
  4. Priekulė maps.vlasenko.net
  5. Priekulė loadmap.net
  6. Priekulė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 666 psl.
  7. Priekulė GenWiki
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 161–164 psl.
  9. Diehlmann, Hans Heinz: Die Türkensteuer im Herzogtum Preußen 1540, Band 2, Memel - Tilsit, Verein für Familienforschung in Ost- und Westpreußen Hamburg 2006
  10. Henneberger Prussiae Karte von 1629 © AdM Archiv
  11. Sembritzki, Johannes: Geschichte des Kreises Memel, Memel 1918
  12. Carte des terres devant le Curis H [affe] [de] cote du Memmel, ca. 1670, 1:55 000
  13. Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
  14. Taufbuch Prökuls
  15. Priekulė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 917 psl.
  16. Priekulė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 199 psl.
  17. Priekulė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 443 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: