Projektavimas visiems (IRT srityje)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Projektavimas visiems (angl. Design for All (DfA)) – europinis terminas, apibūdinantis projektavimo filosofiją, orientuotą į tokius produktų, paslaugų, aplinkos, sistemų ir kt. kūrimo procesus, kad šie sukurti spendimai būtų universaliai pritaikyti naudojimui kiek įmanoma didesnei žmonių grupei, neišskiriant tam tikrų specifinių tokių sprendimų savybių, kuriuos būtų adaptuotos tik tam tikroms žmonių grupėms. Šia koncepcija besiremiantis projektavimas yra labai svarbus veiksnys skatinant ir užtikrinant socialinę integraciją ir lygybę.

Įvairiuose šaltiniuose egzistuoja keli (bet panašūs) „Projektavimas visiems“ sąvokos apibrėžiamai. Pavyzdžiui:

  • „Projektavimas visiems – tai produktų ir jų aplinkos projektavimo pricipai, pabrėžiantys, kad produktai turi būti projektuojami bei kuriami taip, kad jie būtų universaliai pritaikyti naudojimui kiek įmanomą didesnei žmonių grupei, neintegruojant papildomų produkto savybių, kurios būtų specialiai skirtos tik tam tikrai vienai žmonių grupei, o kitoms ne.“ (The Trace Center)[1];
  • „Projektavimas visiems – tai toks produktų, paslaugų bei jų aplinkos projektavimo būdas, kad galimybę jais naudotis turėtų kiek įmanoma daugiau žmonių, neatsižvelgiant į jų amžių ir fizines charakteristikas (ūgį, gebėjimui matyti, girdėti, judėti ir kt.).“[2];
  • „Kalbant apie informacinę visuomenę, Projektavimas visiems apibrėžiamas kaip – sąmoningi ir sistemingi siekiai taikyti principus, metodus ir įrankius, norint kurti ir plėtoti informacinių technologijų bei telekomunikacijų (ITT) produktus bei paslaugas, kurios būtų praeinamos (angl. accessible) ir pritaikytos/patogios naudojimui (angl. usable) visiems piliečiams. Todėl nebeliktų poreikio vėliau papildomai specializuotai adaptuoti ar modifikuoti tam tikrus produktus ar paslaugas tik tam tikrom visuomenės grupėm.“ (Stephanidis ir kt., 2001)[3];
  • „Projektavimas visiems – tai toks projektavimas, kuris skirtas žmonių įvairovės, socialinės įtraukties ir lygybės užtikrinimui.“ (EIDD Stokholmo Deklaracija, 2004).

JAV naudojamas panašus pavadinimas – Universalus projektavimas (angl. Universal design).

Kalbant apie informacines ir ryšių technologijas (IRT) (angl. Information and communication technologies), čia sąvoką „Projektavimas visiems“ irgi neturėtų būti įsivaizduojama kaip siekis bandyti pagerinti (pritaikyti visiems) jau sukurtą IRT spendimą (produktą ar paslaugą). Veikiau ši sąvoka gali būti siejama su kita sąvoka – „Į vartotoją orientuotu“ (angl. User-centered) projektavimu, kuriuo tikslas yra užtikrinti, kad įgyvendinant tam tikrus sprendimus, jau pirmosiose kūrimo stadijose būtų atsižvelgiama į įvairius galimus žmonių-vartotojų gebėjimus, įgūdžius, poreikius ir kt. Taigi, tokio projektavimo proceso rezultatas yra tam tikra alternatyvių sprendimų (kiekvienas alternatyvus sprendimas atspindi tam tikros atskiros vartotojų grupės poreikius ir kt.) visuma, kuri būtų integruota į vieną bendrą sprendimą (produktą ar paslaugą).

Susijusios sąvokos

Tokios sąvokos, kaip „Pagalbinė (kompensuojančioji) technologija“ (angl. Assistive technology), „(Universalus) prieinamumas“ (angl. (Universal) Accessibility), „Įtrauktį (į visuomenę) skatinantis projektavimas“ (angl. Inclusive design), laikomos glaudžiai susijusiomis, ir dažnai naudojamos kartu, kuomet kalbama apie socialinę bei skaitmeninę įtrauktį (angl. social inclusion, E-Inclusion).

Pagalbine (kompensuojančiaja) technologija dažniausiai vadinami įvairūs papildomi įrenginiai, prietaisai, kompiuterinės taikomosios programos ar kt., kurios reikalingos tik specialių poreikių turintiems asmenims (dažniausiai asmenims su kokia nors negalia), kuomet tokie asmenys naudojasi kokiu nors produktu, paslauga ar kt., kuri tokiam asmeniui nebūna specialiai pritaikyta. Pagalbinių technologijų pavyzdžiai – ekrano vaizdo didintuvai (angl. magnifier) arba skaitytuvai (angl. screen reader), skirti asmenims su regos negalia, automatiniai „kalbos į tekstą“ vertėjai (angl. Speech-to-text), kurie skirti kurtiesiems, bei daug kitų. Pagalbinė technologija yra ko gero tradicinė (bet ne visada pati geriausia ar patogiausia) priemonė prieinamumui užtikrinti.

Universalus prieinamumas reiškia informacinių ir ryšių technologijų prieinamumą ir naudojamumą bet kokiam piliečiui, esančiam bet kur ir bet kada. Universalaus prieinamumo tikslas yra sudaryti lygias galimybes piliečiams naudotis tam tikromis paslaugomis ar produktais. Šie produktai ir paslaugos privalo turėti galimybes prisitaikyti prie individualaus vartotojo poreikių.

„Projektavimas visiems“ susijęs su Žmogaus ir kompiuterio sąveikos sritimi. Šiuo požiūriu „Projektavimas visiems“ labiau nagrinėja būtent vartotojų įvairumo, skirtingumo ir pan. klausimus. Vartotojai gali būti labai skirtingi, todėl jie gali turėti ir pakankamai skirtingus poreikius. Į vartotoją orientuoto projektavimo metu turi būti stengiamasi atsižvelgti į visus galimus poreikius. Deja, aplinka, kurioje veikia vartotojas, dažnai yra per daug sudėtinga, ir į visus įmanomus konkrečius aspektus ar detales atsižvelgti gali būti ypač sunku, todėl, atliekant tokias analizes, reikia pasirinkti tam tikrus atraminius požiūrio taškus. Pirmiausia, reikia žvelgi abstrakčiau ir laikytis tokio požiūrio, kad netgi ir informacinėje ar kompiuterizuotoje aplinkoje vartotojas pirmiausia vis dėl to sąveikauja su aplinka ir objektais, o ne su konkrečiais kompiuteriais ar įrenginiais. Todėl pirmiausia, reikėtų nagrinėti įvairias sąveikos paradigmas, metaforas, terpes ir galimą sąveikos modališkumą.

Privalumai ir iššūkiai

Europos Komisijos pranešime apie e-Prieinamumą (t.y. prieinamumą elektorinėje erdvėje)[4] identifikuojami pagrindiniai galimi rinkos, politiniai bei teisiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama gerinant e-Prieinamumą bei e-Įtrauktį Europoje. Pasiūlytos trys veiksmų kryptys:

  • Prieinamumo reikalavimų taikymas viešiesiems pirkimams;
  • Prieinamumo sertifikavimas;
  • Egzistuojančios įstatyminės ir teisinės bazės plėtojimas.

Atsižvelgiant į auščiau išvardintus punktus formuluojami tuokie iššūkiai ir uždaviniai:

  • Papildomų teisinių priemonių įtraukimas į jau egzistuojančią teisinę bazę;
  • Pramonės motyvavimas;
  • Efektyvi lyginamoji analizė (angl. benchmarking);
  • Suderinti standartai;
  • „Projektavimo visiems“ įtraukimas į švietimo programas;
  • Moksliniai tyrimai.

Išsamią diskusiją apie šiuos ir kitus „Projektavimo visiems“ IRT srityje iššūkius ir naudą galite surasti EDeAN Baltajame dokumente (2005)[5] ir „Ataskaitoje dėl e-Prieinamumo technologinio plėtojimo poveikio"[6], parengtoje DfA@eInclusion[7] projekto metu.

Teisinis pagrindas

i2010 strategijoje[8] išdėstoma numatyta prieinamumo informacinėje visuomenėje politika Europoje. „i2010 – Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti“ iniciatyvą pradėjo Europos komisija, kaip priemonę, kuri būtų skirta akcentuoti kylančias problemas informacinės visuomenės ir žiniasklaidos sektoriuose iki 2010 metų. Tai skatina atvirą ir konkurencingą ekonomika ir akcentuoja IRT kaip vieną iš pagrindinių sričių, kuri gerintų gyvenimo kokybę visoje visuomenėje. Iniciatyva sudaryta iš įvairių ES politinių priemonių, tokių kaip – reguliavimui skirtos priemonės, moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis.

Lygybė ir nediskriminavimas

Pagrindinis Europos sąjungos neįgaliųjų strategijos tikslas yra kurti visiems atvirą ir prieinamą visuomenę. Kylančios kliūtis privalo būti nustatytos ir pašalintos. Europos sąjungos neįgaliųjų strategijoje apibrėžiami trys pagrindiniai akcentai: abipusis bendradarbiavimas tarp komisijos ir valstybių narių, asmenų su negalią dalyvavimas bei su negalia susijusių klausimų visapusis įtraukimas formuojant politiką. Nediskriminavimo principas taip pat yra vienas iš pagrindinių principų, kuris nurodytas „Asmenų su negalią teisių konvencijoje“[9], kurią 2006 m. gruodžio 13 dieną priėmė Jungtinių tautų generalinė asamblėja.

Telekomunikacijų ir informacinė visuomenė

Kalbant apie telekomunikacijas, Europos įstatymuose jau seniai egzistuoja tam tikros tradicijos. 2002 metais Europos sąjunga priėmė naują reguliavimo sistemą, skirtą būtent elektroniniams komunikaciniams tinklams ir paslaugoms, kurios apėmė visas tiek fiksuoto, tiek bevielio ryšio telekomunikacijų, duomenų perdavimo ir transliavimo formas. „Projektavimo visiems“ požiūriu, pagrindinės ten numatytos direktyvos yra „Direktyva dėl bendros reguliavimo sistemos“[10] bei „Direktyva dėl universaliųjų paslaugų ir vartotojų teisių, susijusių su elektoriniais komunikaciniais tinklais ir paslaugom“[11].

Viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai yra viena iš labai svarbių ekonomikai sričių, todėl, viešieji pirkimai gali būti veiksminga priemonė, kurios pagalba galima būtų gerinti prieinamumą. Europos parlamento bei ES ministrų tarybos patvirtintas teisės aktų rinkinys dėl viešųjų pirkimų padės supaprastinti bei modernizuoti pirkimų procedūras. Naujos direktyvos suteikia galimybę pirkimų procedūrų metu atsižvelgti į prieinamumo sritį. Akivaizdu, kad šių procedūrų metu, pavyzdžiui, rengiant technines specifikacijas patogiausia yra nurodyti tam tikrus standartus, kurie turi būti tenkinami. Jau dabar yra nemažai CEN, ETSI ir ITU organizacijų parengtų standartų. Be to, egzistuoja ir kitų naudingų paktinių šaltinių, pavyzdžiui, W3C konsorciumo Žiniatinklio prieinamumo iniciatyvos rekomendacijos. Kai kurios valstybės yra parengusios nacionalinius dokumentus, kuriose pateikiamos rekomendacijas/gairės prieinamumui. Iš tiesų, kuo toliau, tuo lengviau bus rasti tinkamus su šia sritimi susijusius standartus. Europos komisija, siekdama nustatyti bendrus reikalavimus ir atitikties vertinimo kriterijus, pateikė mandatą M/376[12] Europos standartizavimo organizacijoms CEN, CENELEC ir ETSI.

Autorių teisės

Šioje srityje egzistuoja tiek tarptautiniai, tiek Europiniai teisės aktai. „Direktyvos dėl tam tikrų autoriaus teisių bei gretutinių teisių aspektų informacinėje visuomenėje“[13] tikslas yra suderinti teisės aktus dėl autoriaus teisių bei gretutinių teisių taip, kad juose atsispindėtų technologinė plėtra bei tarptautiniai įsipareigojimai, kurie formuluojami dviejuose – autoriaus ir gretutinių teisių – susitarimuose, kuriuos 1996 m. gruodį priėmė Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO)[14].

Privatumo apsauga

Sąryšis tarp „projektavimo visiems“ ir privatumo sričių ne visada yra akivaizdus. Šių laikų technologijos dažnai geba rinkti ir saugoti didelį kiekį asmeninės informacijos. Vartotojui labai svarbu, kad ši informacija būtų teisinga, be to, būtų naudojama tinkamai. Vartotojas gali norėti dalį surinktos informacijos laikyti konfidencialiai, t. y. ši informacija turi būti privati. 1995 metais Europos sąjunga priėmė „Direktyvą dėl asmeninės informacijos apdorojimo“[15], kurioje nustatyti pagrindiniai principai dėl asmeninės informacijos rinkimo, saugojimo ir naudojimo. Į šiuo principus privalo atsižvelgti valdžios, verslo ir bet kokios kitos organizacijos ar asmenys, kurie tvarko asmeninę informaciją.

Susijusios rekomendacijos ir standartai

JAV, Australijoje, Japonijoje ir Europos sąjungoje priimama vis daugiau ir daugiau teisinių sprendimų, kurie įpareigotų valstybines įstaigas ir įmones užtikrinti, kad jų tiekiami produktai ir paslaugos yra prieinamos ir pritaikytos naudojimui ne tik paprastiems piliečiams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms bei asmenims su negalia. Kadangi nėra patogu ir prasminga įstatymuose detaliai vardinti visus techninius reikalavimus, todėl įstatymuose dažniausiai pateikiamos nuorodos į (tarptautinius) standartus.

„Projektavimo visiems“ standartizavimas

Nuo tada, kai „Projektavimo visiems“ standartizacijos poreikis atvirai išreikštas Europos sąjungos veiksmų planuose – eEurope 2002[16] bei i2010[17], inicijuojamos tam tikros veiklos. Galime išskirti keturias strategines kryptis:

  • Koordinuojančių darbo grupių bei organizacijų įkūrimas;
  • Standartizacijos procesų demokratizavimas;
  • Neformalių standartizacijos institucijų įtakos didinimas;
  • Atviros diskusijos apie standartizaciją sukūrimas, kurioje galėtu dalyvauti ne tik standartizacijos specialistai.

„Projektavimo visiems“ standartai IRT srityje

  • ETSI EG 202 116 V1.2.2 (2009-03)

ETSI žmogiškųjų veiksnių (angl. human factors); Rekomendacijos IRT produktams ir paslaugoms; „Projektavimas visiems“[18].

Žiniatinklio turinio prieinamumo gairėse 2.0 (WCAG 2.0)[19] pateikiama daugybė rekomendacijų, kaip žiniatinklio turinį padaryti labiau prieinamą vartotojams. Pagal šias rekomendacijas galima pagerinti turinio prieinamumą tiek akliesiems arba silpnaregiams, tiek kurtiesiems arba neprigirdintiems, tiek asmenims, turintiems mokymosi, suvokimo, kalbėjimo, judėjimo ir kt. sutrikimų. Be to, naudojantis šiomis rekomendacijomis, žiniatinklio turinys dažniausiai tampa patogesnis ir visiems kitiems įprastiems vartotojams.

Taikymo sritys

„Projektavimas visiems“ gali būti taikomas beveik bet kurioje informacinių ir ryšių technologijų srityje. Svarbiausios „Projektavimo visiems“ taikymo sritys:

Baltajame popieriuje „Link informacinės visuomenės visiems: Tarptautinė MTP darbotvarkė“[20], kurį išleido Tarptautinis mokslininkų forumas „Link informacinės visuomenės visiems“ (ISF-IS4ALL)[21], pateikiama diskusija apie esmines taikymo sritis.

Švietimas ir mokymas

Vienas iš veiksmingiausių būdų, kaip supažindinti visuomenę su „Projektavimo visiems“ principais bei skatinti jų taikymą praktikoje, yra švietimo ir mokymo programų rengimas. Specialistų paklausa, kurie tūrėtų išsamias specializuotas žinias ir įgūdžius „Projektavimo visiems“ srityje, auga. Be to, atsiranda ir poreikis, kad specialistai, kurie jau dabar dirba IRT srityje, įgytų papildomas žinias ir įgūdžiui susijusius su „Projektavimu visiems“. Deja, šiuo metu labai nedaug universitetų gali pasigirti studijų programomis ar netgi atskirais moduliai, kurie būtų aiškiai orientuoti būtent į „Projektavimą visiems“[22]. DfA@eInclusion projekto metu buvo rengiamos rekomendacijos ir pavyzdžiai tokių programų ruošimui[23]:

  • Bakalauro lygio įvadinis kursas, kurio tikslas – pateikti studentams bendras žinias apie etines ir socialines problemas, susijusias su „Projektavimu visiems“, bei „Projektavimo visiems“ vaidmenį, gerinant prieinamumą ir skatinant piliečių dalyvavimą informacinėje visuomenėje;
  • Magistrantūros studijų programa, kurios tikslas – suteikti studentams aktualias žinias bei ugdyti asmeninius ir profesinius įgūdžius bei kompetenciją įvairių IRT sistemų ir produktų, kurie būtų paremti „Projektavimo visiems“ principais, projektavimo, kūrimo, įgyvendinimo, vertinimo ir valdymo srityse[24].

Tokios programos jau dabar yra įgyvendinamos Middlesex universitete[25], esančiame Didžiojoje Britanijoje, arba Linz universitete[26], esančiame Austrijoje. Pagrindinės temos apima žmogaus teisių principus, pagalbinių technologijų projektavimą ir kūrimą, pagrindinių (angl. mainstream) paslaugų ir produktų prieinamumo gerinimą.

Informacinėje visuomenėje vienas svarbiausių prieinamumo elementų yra būtent žiniatinklio prieinamumas. Šioje srityje pagrindiniai mokymo ir mokymosi ištekliai internete yra W3C konsorciumo Žiniatinklio prieinamumo iniciatyvos (angl. Web accessibility initiative (WAI))[27] darbo grupių parengtos rekomendacijos ir kiti dokumentai. Be to, yra kitų įvairių internetinių kursų (pvz., Opera žiniatinklio standartų mokymo planas[28]).

DfA@eInclusion projekto metu buvo analizuojami IRT rinkos specialistų apmokymo būdai, modeliai[29] ir kt. Buvo pasiūlyta išsami programa, skirta tokio tipo mokymams, ir šiuo metu ši programa yra derinama Europos standartizacijos komiteto praktinio seminaro susitarime (angl. CEN Workshop Agreement). „Universalaus projektavimo srities specialistų mokymo planas (UD-Prof)“[30] buvo įgyvendintas 2009 metų gegužę.

Geros praktikos pavyzdžiai

  • Opera (žiniatinklio naršyklė) buvo kuriama taip, kad būtų pritaikyta daugeliui įvairių vartotojų, t. y. buvo laikomasi „Projektavimo visiems“ principų;
  • Garsinės knygos, kuriomis gali naudotis bet kas, kas neturi klausos sutrikimų. Tokios knygos ypač naudingos akliesiems bei asmenims su fiziniais sutrikimais, kuriems sunku išlaikyti paprastą knygą, versti jos puslapius[31] ir pan.;
  • e-Valdžioje naudojamos informacijos ir ryšių technologijos, skirtos teikti ir tobulinti viešąsias paslaugas, sandorius ir bendradarbiavimą su piliečiais, įmonėmis bei kitais valdžios subjektais[32][33];
  • Modernų liftuose įdiegti įvairūs „Projektavimo visiems“ bei prieinamumo sprendimai. Pavyzdžiui, lifto durų uždarymo greitis yra reguliuojamas, todėl žmonės gali saugiai įeiti tiek judėdami greitai, tiek lėtai. Lifte esantys jo valdymo komponentui pateikia vartotojui vaizdinius ir garsinius pranešimus, todėl keleivis su kokias nors jutimo sutrikimais gali lengvai suprasti ir valdyti liftą be kito žmogaus pagalbos. Akliesiems būna įrengti išlenkto paviršiaus mygtukai. Brailio ženklai yra pateikiami po mygtukais, o ne ant jų, kad aklasis, skaitydamas šiuos ženklus, netyčia nepaspaustų pačio mygtuko. Pagalbos sistema naudoja vaizdo ir garso sensorius. Bevielis žymėjimas (angl. tagging) (pvz., RFID), veidų atpažinimas, nuotolinis valdymas ir kt. suteikia galimybę naudotis tokias moderniais liftais praktiškai bet kuriam žmogui.
  • Inclusive Design Toolkit[34] svetainėje pateikiami „Projektavimo visiems“ principų įgyvendinimo pavyzdžiai;
  • Kiti „Projektavimo visiems“ IRT srityje pavyzdžiai pateikiami EDeAN tinklo internetinėje švietimo ir mokymo išteklių bazėje[35].

Tinklai ir projektai

EDeAN – Europinis projektavimo visiems ir e-Prieinamumo tinklas

EdeAN[36] tinklą sudaro daugiau nei 160 organizacijų, iš kurių 22 yra vadinamieji Nacionaliniai kontaktų centrai (NKC), kurie koordinuoja EdeAN tinklo veiklą savo šalyse. Šio tinklo tikslas – skatinti visų piliečių prieigą informacinėje visuomenėje. EDeAN vykdo:

  • Europinį forumą „Projektavimo visiems“ bei ES e-Įtraukties klausimais;
  • Informuoja privatų ir viešą sektorius;
  • Pateikia virtualią „Projektavimo visiems“ informacijos ir žinių bazę internete.

Tinklo veiklą koordinuoja EDeAN sekretoriatas bei Nacionaliniai kontaktų centrai, kurie išsidėstę kiekvienoje ES valstybėje narėje.

EIDD – Projektavimas visai Europai

EIDD – „Projektavimas visai Europai“ (angl. Design for All Europe)[37] yra pati savo veiklas finansuojanti Europos organizacija. Jos veiklos apima visą teorinę ir praktinę „Projektavimo visiems“ sritį – nuo aplinkoje veikiančių fizinių produktų, iki komunikacijų, paslaugų bei sistemų projektavimo. Europos projektavimo ir negalios institutas (angl. European Institute for Design and Disability (EIDD)) įkurtas 1993 metais, kurio tikslas buvo gerinti visuomenės gyvendinimo kokybės lygi, pasitelkiant „Projektavimo visiems“ principus. 2006 metais institutas pakeitė savo pavadinimą į tokį, kuris labiau atspindėtų bazines šios organizacijos veiklas. EIDD – „Projektavimas visai Europai“ teikia informaciją verslui ir administracinėms bendruomenėms apie „Projektavimo visiems“ taikymus. EIDD tikslas – skatinti aktyvų tarpusavio bendradarbiavimą ir plėtoti ryšius tarp specialistų, besidominčių „Projektavimo visiems“ teorija, ir įvairiausių bendruomenių, kurioms „Projektavimo visiems“ principų taikymas gali atnešti didelę naudą gerinant kiekvieno piliečio gyvenimo kokybę.

ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų pavyzdžiai

  • Design for all for e-Inclusion[38]. Projektas remia EDeAN tinklo veiklas. Pagrindiniai projekto tikslai – parengti pavyzdinius „Projektavimo visiems“ profesinius mokymo kursus, kurie būtų skirti pramonei, sudaryti pavyzdines mokymo programas, skirtas bakalaurantams ir magistrantams, palaikyti internetinę „Projektavimo visiems“ informacijos ir žinių bazę.
  • DIADEM[39]: Delivering Inclusive Access for Disabled or Elderly Members of the Community (Įtrauktimi paremto prieinamumo gerinimas neįgaliems arba vyresnio amžiaus bendrijų nariams). Projektu siekiama sukurti ir plėtoti žiniatinklio naršykles, kurios būtų pritaikytos suvokimo sutrikimų turintiems asmenims.
  • I2Home[40]: Intuitive interaction for everyone with home appliances based on industry standards (Intuityvi sąveika su namų buitine įrangą, kuriama pagal pramonėje taikomus standartus). Projektu siekiama sukurti universalų nuotolinį naminių buitinių įrenginių valdymo pultą.
  • SHARE-IT[41]: Supported Human Autonomy for Recovery and Enhancement of cognitive and motor abilities using Information Technologies (Žmogaus suvokimo ir judėjimo gebėjimų stiprinimas ir savarankiška reabilitacija, naudojant informacines technologijas). Projekto metu kuriami pritaikomi pagalbinių technologijų priedai, kurie leistų šias technologijas integruoti į namuose naudojamas „sumaniąsias“ IRT sistemas.
  • HaH[42]: Hearing at Home (Girdėjimas namuose). Projekto metu apžvelgiami naujos kartos pagalbinių technologijų renginiai, kurie padėtų klausos negalią turintiems asmenims.
  • CogKnow[43]: Helping people with mild dementia navigate their day (Kasdieninė pagalba lengva demencijos forma sergantiems žmonėms). Projekto tikslas yra sukurti sisteminių suvokimo prietaisų, kurie padėtų žmonėms sergantiems demencija, prototipus.
  • MonAmi[44]: Mainstreaming Ambient Intelligence (Plataus vartojimo supanti protinga aplinka). Projektu siekiama plėtoti masinį prieinamumo integravimą į pagrindines prekes ir paslaugas. Pagrindinis tikslas – sukurti tam tikras technologines platformas, kurios leistų vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems gyventi pilnavertį kasdieninį gyvenimą.
  • USEM[45]: User Empowerment in Standardization (Vartotojų stiprinimas ir standartizacija). Projektu siekiama apmokyti vartotojus su standartizacija susijusiais klausimais ir suteikti jiems galimybę dalyvauti IRT srities standartizavimo veiklose.
  • VAALID[46]: Accessibility and Usability Validation Framework for AAL Interaction Design Process (Prieinamumo ir panaudojamumo vertinimo sistema, skirta ALL sąveikos projektavimo procesui). Projektu siekiama sukurti modelį ir imitavimo/simuliacijų įrankius, kurie optimizuotų vartotojo sąveikos projektavimo, prieinamumo ir panaudojamumo vertinimo procesą, įgyvendinant sprendimus, kurie remiasi kadieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos (angl. Ambient Assisted Living (AAL)) paradigma.
  • PERSONA[47]: Perceptive Spaces promoting Independent Aging (perspektyvus savarankiško senėjimo rėmimas). Projektu siekiama plėtoti kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos (angl. Ambient Assisted Living (AAL)) įperkamus, lengvai naudojamus ir komerciškai perspektyvius produktus ir paslaugas. Projekto metu kuriama integruota technologinė platforma, kuri būtų lengvai suderinama su įvairiomis prekėmis ir paslaugomis, skirtomis socialinės įtraukties ir kasdieninio gyvenimo gerinimui, įvairių rizikų aptikimui, asmens sveikatos apsaugai, mobilumui bei susisiekimui ir kt.

Papildomai žiūrėkite

Nuorodos

Šaltiniai

  1. ↑ Trace Center: General Concepts, Universal Design Principles and Guidelines, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  2. ↑ Fujitsu's Activities for Universal Design, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 9 d.
  3. ↑ User Interfaces for All: Concepts, Methods and Tools. Constantine Stephanidis, (Ed.) Lawrence Erlbaum Associates, 2001, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  4. ↑ Communication from the Commission to the Council, the European Parliament, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions: eAccessibility, Brussels 2005, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  5. ↑ EDeAN White Paper: promoting Design for All and e-Accessibility in Europe, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  6. ↑ Report on the impact of technological developments on eAccessibility, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  7. ↑ DfA@eInclusion projketo internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. gruodžio mėn. 28 d.
  8. ↑ i2010 strategijos internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. gruodžio mėn. 28 d.
  9. ↑ Asmenų su negalią teisių konvencija, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  10. ↑ Directive 2002/21/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on a common regulatory framework for electronic communications networks and services (Framework Directive), peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  11. ↑ Directive 2002/22/EC of the European Parliament and of the Council of 7 March 2002 on universal service and users' rights relating to electronic communications networks and services (Universal Service Directive) [Official Journal L 108 of 24 April 2002], peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  12. ↑ European Commission Enterprise and Industry Directorate-General (2005): Standardisation Mandate to CEN, CENELEC, and ETSI in support of European accessibility requirements for public procurement of products and services in the ICT domain, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 10 d.
  13. ↑ Directive 2001/29/EC of the European Parliament and of the Council of 22 May 2001 on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  14. ↑ Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  15. ↑ Directive 2002/58/EC of the European Parliament and of the Council of 12 July 2002 concerning the processing of personal data and the protection of privacy in the electronic communications sector (Directive on privacy and electronic communications), peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  16. ↑ Council of The European Union Commission of the European Communities: E-Europe2002: An Information Society For All Action Plan prepared by the Council and the European Commission for the Feira European Council, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  17. ↑ Communication from the Commission to the Council, the European Parliament, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions - “i2010 – A European Information Society for growth and employment” {SEC(2005) 717}, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  18. ↑ ETSI EG 202 116 V1.2.1 (2002-09): Human Factors (HF); Guidelines for ICT products and services; "Design for All", peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  19. ↑ Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) 2.0, peržiūrėta 2009 m. gruodžio mėn. 28 d.
  20. ↑ Stephanidis, C. (Ed.), Salvendy, G., Akoumianakis, D., Bevan, N., Brewer, J., Emiliani, P.L., Galetsas, A., Haataja, S., Iakovidis, I., Jacko, J., Jenkins, P., Karshmer, A., Korn, P., Marcus, A., Murphy, H., Stary, C., Vanderheiden, G., Weber, G., & Ziegler, J. (1998): Towards an Information Society for All: An International R&D Agenda. International Journal of Human-Computer Interaction, 10 (2), 107-134, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  21. ↑ Tarptautinio mokslininkų forumo "Towards an Information Society for All" internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  22. ↑ Whitney G, Keith S (2008) European Developments in the Design and Implementation of Training for eInclusion. Springer Lecture Notes in Computer Science: Computers Helping People with Special Needs (Book) Volume 5105/2008 pp156-161
  23. ↑ Keith S., Whitney G. The production of syllabi for a range of DfA courses in ICT, peržiūrėta 2009 m. birželio mėn. 20 d.
  24. ↑ Keith, S., G. Whitney, and J. Wilson, Design For All @ eInclusion: Best Practice in Education And Training, in AAATE '09. 2009: Florence.
  25. ↑ Middlesex universiteto skaitmeninės įtraukties magistratūros studijų internetinis puslapis, peržiūrėta 2009 m. gruodžio mėn. 28 d.
  26. ↑ 'Institut Integriert Studieren' at the University of Linz, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  27. ↑ W3C-WAI, peržiūrėta 2009 m. gruodžio mėn. 28 d.
  28. ↑ Opera Web Standards Curriculum, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 5 d.
  29. ↑ Schmidt-Belz, B. and Y. Mohamad, Exemplary Training Modules on eAccessibility for industry training, 2009, peržiūrėta 2009 m. birželio mėn. 20 d.
  30. ↑ CEN Workshop on 'Curriculum for training professionals in Universal Design' (WS/UD-PROF), peržiūrėta 2009 m. birželio mėn. 9 d.
  31. ↑ Listening Books, peržiūrėta 2009 m. rugpjūčio mėn. 17 d.
  32. ↑ Austrijos e-Valdžios internetinis portalas, peržiūrėta 2009 m. rugpjūčio mėn. 17 d.
  33. ↑ Graikijos e-Valdžios internetinis portalas, peržiūrėta 2009 m. rugpjūčio mėn. 17 d.
  34. ↑ Inclusive Design Toolkit, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  35. ↑ Education and Training Resource, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  36. ↑ European Design for All e-Accessibility Network - EDeAN internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. groudžio mėn. 28 d.
  37. ↑ EIDD - Design for All Europe internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. groudžio mėn. 28 d.
  38. ↑ DfA@eInclusion projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. groudžio mėn. 28 d.
  39. ↑ DIADEM projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  40. ↑ I2Home projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  41. ↑ SHARE-IT projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  42. ↑ HaH projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  43. ↑ CogKnow projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  44. ↑ MonAmi projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  45. ↑ USEM projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. spalio mėn. 6 d.
  46. ↑ VAALID projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. groudžio mėn. 10 d.
  47. ↑ PERSONA projekto internetinė svetainė, peržiūrėta 2009 m. groudžio mėn. 10 d.


Pirmos straipsnio versijos licencija
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 30 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „Projektavimas visiems (IRT srityje)“. Istorija.
Vikipedijos dalyviai: Deedee5x,.

Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+37053-57=36996 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Projektavimas_visiems_(IRT_srityje)&oldid=1806331"