Pryšmančių dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pryšmančių dvaras
Pryšmančiai200906154.JPG
Vieta Pryšmančiai, Kretingos rajonas
Įkurtas XIX a. pirma pusė
Bajorų giminės Zubovai, Tiškevičiai
Pastatų būklė apleista

Pryšmančių dvaras – dvaras, XIX a. pirmoje pusėje – XX a. stovėjęs Pryšmančiuose.

Istorija

Dvarą Pryšmančių kaimo žemėse XIX a. pirmoje pusėje įkūrė Kretingos dvarininkai grafai Zubovai. Dvarą sudarė du ūkiniai padaliniai – Pryšmančių ir Platonavo palivarkai. Dvaro administracinis centras įsikūrė Pryšmančiuose, o sodybos pastatai iškilo abipus Kretingos–Palangos, o dalis – prie Pryšmančių–Liepynės kelio. Kuriant dvarą, kaimo sodybos buvo nugriautos, o teisę į nuomotą žemę praradę valstiečiai paversti kumečiais ir apgyvendinti prie dvaro centre pastatytuose kumetynuose. Pryšmančiai neteko dalies žemės, buvusios kairiajame Tenžės krante. Jas Kretingos dvaro valdytojai prijungė prie Kretingos kaimo žemėje įkurto palivarko, kurį kunigaikščio Platono Zubovo garbei pavadino Platonavu. 1841 m. Pryšmančių dvaro administratorius pulkininkas Zegerkrancas apsodino spygliuočių medžių mišku nedirbamas ir nederlingas Pryšmančių palivarko žemes, esančias paribyje su Virkštininkų kaimu. Taip atsirado Pryšmančių miškas. 1827 m. kaime buvo 26 katalikų kiemai.[1] 1846 m. – 18 dūmų.[2]

Dvaras XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje priklausė grafams Tiškevičiams. 1913 m. gegužės 16 d. dvaro kumečiai ir samdomi darbininkai bandė streikuoti. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje grafui Aleksandrui Tiškevičiui su šeima pasitraukus į Rusiją, vokiečių okupacinė valdžia dvarą nusavino. Dvare pagaminta žemės ūkio produkcija, Pryšmančių miške iškirsta mediena buvo gabenama į Vokietiją.

Pryšmančių dvare 1920 m. gyveno 18 katalikų šeimų.[3] o 1923 m. buvo 7 kiemai.[4] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1926 m. dvaras buvo išparceliuotas. Jo žemes valstybė nusavino ir išdalino kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyvavusiems kariams savanoriams ir dvaro kumečiams, kurie atkūrė Pryšmančių kaimą. Dvaro centrą su 80 hektarų žemės valstybė grafui Aleksandrui Tiškevičiui išnuomavo, o vėliau atidavė kaip kompensaciją už kitas nusavintas žemes.

1940 m. vasarą į Pryšmančių dvarą gyventi persikėlė grafas Aleksandras Tiškevičius su sūnumi, Lietuvos kariuomenės atsargos karininku Kazimieru Tiškevičiumi ir dukra Imakulata. Tačiau evakuodami pasienio su Vokietija (Klaipėdos kraštu) zonos gyventojus, enkavedistai netrukus juos iškeldino į Židikus. Vokietijos okupacijos metu dvare įkurtas getas, kuriame 1941 m. naikinti Kretingos gyventojai, daugiausia žydai. Po karo Pryšmančių dvaras tapo Kretingos tarybinio ūkio skyriumi, o kaimo gyventojai buvo paversti žemės ūkio darbininkais. Vėliau Pryšmančiai tapo Vydmantų agroprekybinio tarybinio ūkio pagalbine gyvenviete.

Šaltiniai

  1. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 107. – L. 23
  2. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem polożonego. – Wilno, 1846
  3. Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 177. – L. 63
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
  • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 322 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: