Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Pskovo respublika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusios kunigaikštystė:
Pskovas
Šalis Rusija, Pskovas
Tautos: rusėnai
Laikotarpis 1348–1510
Miestai Pskovas
Valdovai Kunigaikštis
Atskilo nuo Naugardo
Prijungta prie Maskvos
Rus-1389.png

Pskovo Respublika (rusiškai Псковская Республика) buvo viduramžių valstybė šiaurės rytų Europoje, kurios santvarka buvo feodalinė respublika, sukurta Naugardo respublikos pavyzdžiu.

Ši valstybė su sostine Pskove susikūrė 1348 m. ir egzistavo iki 1510 m. Vėliau buvo prijungta prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, kartu likviduojant jos feodalinės demokratijos bruožus.

Kilmė

Po Kijevo Rusios susiskaldymo XII a., Pskovo miestas ir aplinkinės teritorijos palei Velikaja upę, Peipuso ežerą, Pskovo ežerą ir Narvos upę tapo Naugardo respublikos dalimi. Pskovas išlaikė specialias autonomijos teises, įskaitant teisę nepriklausomai kurti priemiesčius (seniausias iš jų buvo Izborskas). Dėl Pskovo reikšmės kovojant su Livonijos ordinu, jo įtaka žymiai padidėjo. Ilgas Daumanto valdymas (1266-1299 m.) ir ypač jo pergalė Rakverės mūšyje (1268 m.) Pskovą padarė faktiškai nepriklausomu. Naugardo bojarai formaliai pripažino Pskovo nepriklausomybę Bolotovo sutartimi (1348 m.), atsisakydami skirti Pskovo posadnikus. Pskovas liko priklausomas nuo Naugardo tik bažnytiniuose reikaluose, kol 1589 m. nebuvo sukurta Pskovo vyskupystė, o Naugardo arkivyskupai iš savo titulo pašalino Pskovą ir titulavosi tik "Naugardo Didžiojo ir Velikije Luki arkivyskupais".

Socialinė, ekonominė ir politinė struktūra

Pskovo respublikoje buvo gerai išvystytas žemės ūkis, žvejyba, kalvystė, juvelyrika ir statyba. Apsikeitimas prekėmis respublikos viduje ir prekyba su Naugardu bei kitais Rusios miestais, Baltijos jūros regionu ir Vakarų Europos miestais padarė Pskovą vienu didžiausiu Rusios amatų ir prekybos centrų. Skirtingai nuo Naugardo, Pskove nebuvo didelių dvarininkų, jų žemės buvo mažesnės ir labiau išmėtytos nei Naugarde. Pskovo vienuolynų ir bažnyčių žemės taip pat buvo mažesnės. Pskovo respublikoje susiklostę socialiniai santykiai atspindėti Pskovo Teisyne.

Nepriklausomybės praradimas

1510 m. Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III atvyko į Pskovą ir paskelbė, kad jis esąs jo paveldėta žemė, taip panaikindamas Pskovo respubliką ir jos autonomines teises.

Rusios kunigaikštystės Rusios kun-orn.png
Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio
Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios
Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio
Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero
Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: